Gimė 1930 m. birželio 2 dieną  Nainiškiuose  (Miežiškių sen.), lietuvių grafikė, tapytoja. Vilniaus dailės akademijos garbės profesorė (2020).
1949–1956 m. grafikos studijos LTSR valstybiniame dailės institute.
1951 m. susituokė su dailininku Algirdu Steponavičiumi, su juo bendradarbiavo visą gyvenimą.
Nuo 1957 m. drauge su vyru apsigyveno Vilniaus priemiestyje Jeruzalėje, kur ir gyvena.
1963–1987 m. dirbo M. K. Čiurlionio meno mokykloje dėstytoja, vaikų žurnalo „Genys” iliustratore.
1964 m. drauge su A. Steponavičium ir Laimučiu Ločeriu ištapė kavinės „Nykštukas” sienas.
1969 m. pelnė „Aukso obuolį” Bratislavos tarptautinėje vaikų knygų iliustracijų bienalėje.
1971 m. už iliustracijas pelnė aukso medalį Leipcigo knygų mugėje.

Gediminas Karalius gimė 1942 m. balandžio 27 d. Kaune. Apie 1947 m. kartu su šeima atsikėlė gyventi į Karalių kaimą (Panevėžio r. Vadoklių sen.), 1959 m. baigė Vadoklių vidurinę mokyklą ir tęsė mokslus Kaune. Gediminas Karalius yra žymus Lietuvos skulptorius, profesorius, vienas pirmųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų (1991). Už nuopelnus Sąjūdžio metais skulptorius 2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
Lietuvos nacionalinės premijos laureato kūryba yra labai plataus spektro, autorius kuria dekoratyvines skulptūras, paminklus, mažąją plastiką. Skulptorius sukūręs dekoratyvines skulptūras („Rytas“ – Vilniuje 1975 m., „Skrydis“– Druskininkuose 1977 m., „Polėkis“ – Juknaičiuose 1985 m., Fontanas Nepriklausomybės aikštėje – Vilniuje 1987 m., „Suolas“ – Švarcenau, Austrijoje, 1993 m., „Legenda-Geležinis vilkas“ – Vilniuje 1995 m.), įspūdingus paminklus bolševikų aukoms atminti – Vilniuje 2004 m.), išmėginęs ir mažąją plastiką („Pantomima“ 1974 m., „Vaisius“ 1975 m., „Šaukštas“ 1977 m., „Nueinanti“ 1979 m.). Sukūrė 50 Lt kolekcines monetas – Vinco Kudirkos

Gimė 1880 m. sausio 6 d.  Gudelių k.  (Ramygalos sen.) lietuvių katalikų vienuolė. Šv. Kazimiero seserų kongregacijos (kazimierietės ) įsteigėja ir generalinė vyresnioji. Dievo tarnaitė (1986). Brolio A. Kaupo   kviečiama 1897  atvyko į Scrantoną, susipažino su nazaretiečių vienuolijos gyvenimu. 1902–05 mokėsi Šv. Kryžiaus vienuolyne Ingenbohlyje (Šveicarija). 1905 Scrantone įstojo į Nekalčiausiosios Marijos Širdies seserų vienuolyną, 1907 – į Šv. Kazimiero seserų kongregaciją Mount Carmelyje, 1911 persikėlė į Čikagą, 1913 išrinkta kongregacijos generaline vyresniąja. 1920–34 gyveno Pažaislyje, čia 1920 įkūrė vienuolyną. Lietuvoje įsteigė pradžios ir aukštesniųjų mokyklų, ligoninių, bendradarbiavo laikraštyje „Šaltinis“ ir kitoje spaudoje. Apdovanota Gedimino 3 laipsnio ordinu (1933). Mirė 1940 04 17 Čikagoje.

Jonas Lelis gimė 1914 m. liepos 5 d. Skaistgirių kaime Panevėžio rajone. 1925 – 1933 m. jis mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, o 1938 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Studijuodamas VDU, buvo aktyvus studentų medikų korporacijos „Fraternitas Lituanica“ narys, o 1991 m. dalyvavo atkuriant šią korporaciją Kauno medicinos akademijoje. Dirbo gydytoju Šakiuose, Panevėžyje, Akmenėje. 1944 m. buvo Lietuvos vietinės rinktinės gydytojas. Po karo gydytojo praktiką tęsė Ylakių miestelyje, Skuodo rajone, tačiau netrukus išvyko į Vilnių. 1946 – 1948 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Dermatologijos ir venerologijos institute ir Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. inspektoriumi kovai su odos ir venerinėmis ligomis. 1948 m. – 1958 m. – instituto direktorius. 1950 m. J. Lelis apgynė medicinos mokslų kandidato (dab. daktaro) disertaciją. 1948 – 1994 m. dėstė Vilniaus universitete.