Juozas Zikaras

1904–06 mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje (pas I. Trutnevą), J. Montvilos privačioje piešimo ir braižybos mokykloje Vilniuje, 1906–10 – Dailės skatinimo draugijos mokykloje Sankt Peterburge. 1916 baigė Peterburgo dailės akademiją. 1917–18 dėstė T. K. Štembergo gimnazijoje ir realinėje mokykloje Sankt Peterburge. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919–28 dėstė Panevėžio gimnazijoje (piešimą), 1928–44 – Kauno meno mokykloje (1940–44 veikė kitais pavadinimais; 1944 Medžio skulptūros katedros vedėjas); profesorius (1944). Dalyvavo pirmosiose lietuvių dailės parodose Vilniuje (1907–1914); individualios Panevėžyje (1927, su A. Žmuidzinavičiumi), Kaune (1923 – su K. Sklėriumi, P. Rimša, P. Kalpoku, 1928, 1931 – abi su J. Mackevičiumi). 1932–38 Lietuvos dailininkų draugijos pirmininkas.

Kūryba

Daugiausia iš bronzos sukūrė portretinių biustų (J. A. Herbačiausko, 1925, Moters su skrybėle portretas 1933) ir reljefų (V. Dubeneckio, 1931), figūrinių kompozicijų (Moderniška madona 1928, Liūdesys / Sielvartas 1930), t. p. religinių skulptūrų (Kristus Karalius Kristaus Karaliaus katedrai Panevėžyje, 1929), antkapinių paminklų (M. K. Čiurlionio Rasų kapinėse Vilniuje, 1931), skulptūrų ir reljefų interjerams (12 atlantų Lietuvos banko skyriaus rūmams Panevėžyje, 1931) bei eksterjerams, medalionų, medalių (Lietuvos nepriklausomybės medalis, 1928), monetų (lito ir cento monetų serija, 1924 ir 1936). Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodeliui Kaune sukūrė paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę reljefą Prie kapo (1921), biustų (J. Basanavičiaus, 1923, V. Kudirkos, S. Daukanto, abu 1927), dekoratyvinių skulptūrų (Laisvė 1921, pastatyta 1928, visų architektas V. Dubeneckis, visi nugriauti 20 a. 5–6 dešimtmetyje, atstatyti 1988–1990; Knygnešys 1939). Kūrybai būdinga realizmo, akademizmo (ankstyvajai – impresionizmo) bruožai, kūriniai harmoningų formų, dažniausiai ekspresyvios lipdybos, jų pagrindinės temos – lietuvių tautos laisvės idealai, kaimo žmonių gyvenimas. Sukūrė grafikos kūrinių.