Pirmojo pasaulinio karo metu Kunigų seminariją paleidus, 1915-1918 metais poetas apsigyveno Krekenavoje pas vietos kleboną Kazimierą Kazlauską. Čia, nevarginamas administracinių ir pedagoginių pareigų, Maironis tarsi atgimė. Gražios apylinkės, nuoširdūs žmonės ir geros sąlygos erdvioje klebonijoje atpalaidavo kūrybines galias. Tai buvo naujas, našus poeto kūrybos periodas. Krekenavos apylinkių grožis bus davęs impulsą sukurti eilėraštį „Nevėžis per karą“. Poetas su Krekenavos klebonu, jo šeimininke Apolonija Petkaite ir savo seserimi Marcele važinėdavo arkliais į Upytę, iš žmonių pasakojimų poetas parašė baladę „Čičinskas“.
Krekenavoje Maironis parašė tris paskutines poemos „Mūsų vargai“ dalis. Panevėžio vyskupijos kurijos archyve aptiktas šios poemos rankraščio dalis. Unikalų radinį archyvuose atsitiktinai aptiko Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, ieškojęs vertingų dokumentų skaitmeninei Panevėžio istorijos bibliotekai.