Žymūs kraštiečiai

  • Matas Grigonis (1889-1971)

    Matas Grigonis (1889-1971)

    Nuo 1908 m. rudens Matas Grigonis  persikėlė į Panevėžį ir 1908-1914 m. dirbo Panevėžio labdarių draugijos pradinės mokyklos – pirmosios lietuviškos pradinės mokyklos Panevėžyje – vedėju, taip pat šios draugijos bibliotekoje. 1908-1915 m. jis tyrė, ką mokiniai skaito, paskelbė apie tai publikacijų. Panevėžyje M. Grigonis įsitraukė į dramos, muzikos ir dainos draugijos "Aidas" veiklą ir ją pagyvino: vaidino draugijos spektakliuose, juos režisavo, pasižymėjo kaip geras deklamuotojas.
    1912 m. susibūrus Artistų mėgėjų kuopai – pirmajai profesionalaus teatro užuomazgai Panevėžyje, – jis buvo išrinktas pirmuoju šios kuopos pirmininku ir tas pareigas ėjo 1912-1914 m., kol pasitraukė iš šios veiklos, nebepakęsdamas nesąžiningos kritikos.

    Skaityti daugiau...

  • Jonas Mačiulis-Maironis (1862-1932)

    Jonas Mačiulis-Maironis (1862-1932)

    Pirmojo pasaulinio karo metu Kunigų seminariją paleidus, 1915-1918 metais poetas apsigyveno Krekenavoje pas vietos kleboną Kazimierą Kazlauską. Čia, nevarginamas administracinių ir pedagoginių pareigų, Maironis tarsi atgimė. Gražios apylinkės, nuoširdūs žmonės ir geros sąlygos erdvioje klebonijoje atpalaidavo kūrybines galias. Tai buvo naujas, našus poeto kūrybos periodas. Krekenavos apylinkių grožis bus davęs impulsą sukurti eilėraštį „Nevėžis per karą“. Poetas su Krekenavos klebonu, jo šeimininke Apolonija Petkaite ir savo seserimi Marcele važinėdavo arkliais į Upytę, iš žmonių pasakojimų poetas parašė baladę „Čičinskas“.

    Krekenavoje Maironis parašė tris paskutines poemos „Mūsų vargai“ dalis. Panevėžio vyskupijos kurijos archyve aptiktas šios poemos rankraščio dalis. Unikalų radinį archyvuose atsitiktinai aptiko Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, ieškojęs vertingų dokumentų skaitmeninei Panevėžio istorijos bibliotekai.

    Skaityti daugiau...

  • Kutavičius Bronius Vaidutis

    Kutavičius Bronius Vaidutis

    Gimė 1932 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio raj., Molainiuose. Mokėsi ir baigė Panevėžio muzikos mokyklos choro dirigavimo klasę. 1959-1964 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Antano Račiūno kompozicijos klasėje.
    Sukūrė: 4 operas („Lokys“), oratorijų („Paskutinės pagonių apeigos“, „Iš jotvingių akmens“), kamerinės muzikos („Dzūkiškos variacijos“ styginiams ir magnetofono juostai, „Mažasis spektaklis“ aktorei, 2 smuikams ir 2 fortepijonams, styginių kvartetas Nr. 2 Anno cum tettigonia („Metai su žiogu“), 4 kompozicijų ciklas „Jeruzalės vartai“).

    Skaityti daugiau...

  • Kazimieras Masiliūnas

    Kazimieras Masiliūnas

    Gimė 1902 m. vasario 21 d. Bistrampolio dvare. Jo tėvas Karolis dvare dirbo ūkvedžiu. Motina Viktorija – kambarių prižiūrėtoja. Šeimoje augo keturi vaikai. Kazimieras iš jų buvo trečias. Bistrampolyje veikė Bistramo mokykla, kurioje aplinkinių kaimų vaikus mokė panelės Mikolina ir Irena Bistramaitės. Manoma, kad tą mokyklą lankė ir K. Masiliūnas. Vėliau mokėsi Ramygalos progimnazijoje.
    1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, už narsumą kovose apdovanotas Vyties kryžiumi su kardais.
    1920 m. grįžo tęsti pradėtą mokslą, įstodamas į Panevėžio mokytojų seminariją.  Lankydavo Julijono  Lindės-Dobilo „Meno kuopos“ susirinkimus. 1925 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją, ir pradėjo mokytojauti Pasvalio gimnazijoje, kurioje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Šiame miestelyje įsitraukė ir į visuomeninę veiklą. Jaunuolio energija atkreipė vadovų dėmesį: po poros metų paskiriamas  Biržų apskrities pradžios mokyklų inspektoriumi.

    Skaityti daugiau...