2027 metais sukanka

2027 metais sukanka

 

445 metai, kai (1582) Upytėje  gimė filosofas JONAS KIMBARAS. Mokėsi Vilniaus popiežiaus kunigų seminarijoje.1597-1600 studijavo Grozno universitete, 1598 įgijo bakalauro, 1600 – magistro laipsnį. Paskelbė laisvųjų menų ir filosofijos magistro tezes Pasaulio ir jo dalių filosofinės teoremos (1600).

 

395 metai, kai (1632) Lenkijoje gimė Lietuvos reformatų kunigas, vertėjas SAMUELIS BITNERIS. Nuo 1663 evangelikų reformatų kunigas. 1675 Naujamiesčio reformatų bažnyčios klebonas. Vėliau dirbo Biržuose, Kėdainiuose, Karaliaučiuje Su Jonu Božimovskiu jaunesniuoju bei kitais 1681-1690 išvertė Naująjį Testamentą, kurį 1701 Karaliaučiuje išleido. Manoma, kad jis parengė katekizmo elementorių Pradžia pamokslo dėl mažų vaikelių (Karaliaučius, 1680), kurį platino LDK. Mirė 1710 Kėdainiuose.

 

225 metai, kai (1802) Žemaitijoje gimė kunigas JONAS KURMAVIČIUS. Baigęs Vilniaus dvasinę seminariją kunigavo Užpaliuose, Vabalninke ir kt. 1834-1845 - Karsakiškio bažnyčios altarista. Mirė 1858 05 18 Šemberge (Latvija).

 

210 metų, kai (1817) Žemaitijoje gimė kunigas VINCENTAS PRIALGAUSKIS. 1845 baigė Varnių kunigų seminariją. Tais pačiais metais paskirtas Naujamiesčio bažnyčios vikaru. 1849 perkeltas į Ramygalą. Nuo 1850 kunigavo Truskavoje. Rinko lietuviškas dainas. Mirė 1884 10 14 Truskavoje.     

200 metų, kai (1827) Panevėžio aps. gimė kunigas ANTANAS NORVAIŠA. 1853 baigė Varnių kunigų seminariją. Kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. 1855-1856 - Smilgių bažnyčios vikaras. Dalyvavo 1863 sukilime. Pabėgęs iš kalėjimo pasitraukė į užsienį.

 

195 metai, kai (1832) gimė kunigas PLACIDAS ŠARKAUSKAS. 1861-1865 dirbo vikaru Ramygaloje. Rėmė 1863 sukilimą, už tai buvo ištremtas į Sibirą  Mirė 1881 Šemberge (dab. Skaistkalnė, Latvija).

 

195 metai, kai (1832) Sinkonyse (Smilgių vlsč.) gimė knygnešys, daraktorius ANTANAS TAMOŠIŪNAS. Savarankiškai pramokęs skaityti ir rašyti, stengėsi įsigyti lietuviškų knygų. Priklausė Adomo Giedriko ir Jurgio Klykūno švietimo kuopelei, kuri savo lėšomis pirkdavo neturtingų vaikų mokymuisi knygas bei kt. būtiną medžiagą. Rėmė ir platino Aušrą ir kitą. lietuvišką spaudą. Mokė vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti. Palaikė ryšius su knygnešiu J. Bieliniu. Mirė 1910, palaidotas Smilgių kapinėse.

 

190 metų, kai (1837) Naujamiestyje gimė kunigas, 1863 sukilimo dalyvis ALEKSANDRAS VYTARTAS. Mokėsi Panevėžio Bajorų mokykloje. 1861 baigė Varnių dvasinę seminariją. 1862-1863 dirbo vikaru Čekiškėse (Kauno r.). Prasidėjus 1863 sukilimui lietuviškai sakė pamokslus, ragindamas žmones stoti į sukilėlių gretas. Vienas jo pamokslas buvo išspausdintas Paryžiuje E. Martine spaustuvėje. 6 psl. knygelė pavadinta Pamokslas kuniga Witarta kamandorious Czekiszkio baczniczes. Kovojo B. Kolyškos vadovaujamame pulke. Žuvo 1863.

 

190 metų, kai (1837) Miliuose (Šilalės r.) gimė kunigas JONAS RODOVIČIUS. 1864 baigė Petrapilio dvasinę akademiją. Keletą metų dirbo Panevėžio gimnazijos kapelionu. 1869-1885 klebonavo Smilgiuose. Čia atnaujino bažnyčią, sutvarkė kapines. Nuo 1885 prelatas ir Joniškio bažnyčios klebonas. Tyrinėjo gamtą, rinko mineralus. Mirė 1897 12 26 Kaune Palaidotas Kaltinėnuose (Švenčionių r.).

 

190 metų, kai (1837) Naujikuose (Karsakiškio sen.) gimė knygnešys, knygnešių rėmėjas POVILAS VIDUGIRIS. Naujamiesčio vls. Ustronės dvare pasistatė originalų svirną, kuriame įrengė dvi slėptuves. Jose slėpė Garšvių  knygnešių draugijai pristatytą lietuvišką spaudą. Bendravo su knygnešiais  J. Bieliniu bei K. Ūdra, Karsakiškio krašte gyvenančiais artimais giminaičiais, knygnešių rėmėjais. Mirė 1923, palaidotas Vadaktėlių kapinėse.

 

190 metų, kai (1837) Alančiuose (Vadoklių sen.) gimė knygnešys JUOZAS BUDRYS. 1894 pasienio sargybiniai jį sulaikė prie Plikiškės posto, netoli Tauragės. Iš Mažosios Lietuvos jis nešėsi 45 lietuviškas knygas. Nubaustas 2 mėn. kalėjimo ir 2 metams uždrausta gyventi pasienyje. Kalėjo Panevėžio kalėjime.

 

190 metų, kai (1837) Lydoje gimė 1863 sukilimo dalyvis, būrio vadas KONSTANTINAS DALEVSKIS. Dalyvavo kautynėse prie Raguvos, Karsakiškio, Biržų. Sužeistas 1864 pasitraukė į užsienį. Gyveno Šveicarijoje ir Prancūzijoje. 1871 05 27 Paryžiuje sušaudytas kaip Paryžiaus Komunos dalyvis.

 

185 metai, kai (1842) Nevėžninkuose (Naujamiesčio sen.) gimė teisininkas, 1895-1909 Panevėžio m. burmistras VLADISLOVAS EIDRIGEVIČIUS. Daug prisidėjo prie miesto gatvių tvarkymo, jų apšvietimo, bažnyčios statybos ir kitų darbų. Mirė 1909 12 Panevėžyje.

 

185 metai, kai (1842) Krekenavos vlsč. gimė karininkas, 1863 sukilimo dalyvis ALEKSANDRAS DOMAŠEVIČIUS. Kovojo kunigo A. Mackevičiaus būryje. 1863 11 26 sužeistas pateko į nelaisvę. 1864 pabėgo iš Lietuvos ir apsigyveno Paryžiuje.

 

185 metai, kai (1842) Velniakiuose (Karsakiškio sen.) gimė knygnešys POVILAS VIDUGIRIS. Mokėsi daugiausia privačiai Panevėžyje, buvo įstojęs į Varnių kunigų seminariją. Grįžęs gyventi pas tėvus rėmė 1863 sukilėlius. Palaikė ryšius su Ustronėje gyvenusiu Garšvių knygnešių draugijai priklausiusiu Povilu Vidugiriu. Gaudavo iš jo lietuviškos spaudos, kurią platino aplinkiniuose kaimuose. Žmonių buvo vadinamas Ropidų Dėde. Mirė 1934.

 

180 metų, kai (1847) Nevėžninkuose (Naujamiesčio sen.) gimė 1863 sukilimo dalyvė TERESA CIŠKEVIČIENĖ. Kunigo A. Mackevičiaus būriui sukilimo metu pristatinėjo maistą, ginklus, korespondenciją. Mirė 1921 Lenkijoje.

 

175 metai, kai (1852) Purviškiuose (Biržų r.) gimė knygnešys ANDRIUS BIELINIS. Gyveno ir dirbo tėvų ūkyje, vėliau išvyko į Rygą, po kurio laiko emigravo į JAV. Vyresnio brolio Jurgio Bielinio pakviestas 1894 grįžo į Lietuvą. Čia įsitraukė į Garšvių knygnešių draugijos veiklą, tapo jos dalininku. 1895 areštuotas, įkalintas, po to ištremtas į Sibirą. Mirė 1897 Sibire.

 

175 metai, kai (1852) Katlėriuose (Anykščių r.) gimė knygnešys JUOZAS MILAŠIŪNAS. Gyveno Panevėžyje. Knygas gabenti pradėjo 1885. Bendradarbiavo su knygnešiais J. Bieliniu, K. Ūdra, J. Sakalausku ir kt. Spaudą platino Panevėžyje, Biržų, Rokiškio, Ukmergės apskrityse Nuo žandarų persekiojimo emigravo į JAV. Į Lietuvą grįžo jau po spaudos draudimo panaikinimo. Mirė 1943 07 21 Panevėžyje.

 

170 metų, kai (1857) Kuryje (Smilgių sen.) gimė knygnešys DOMAS BALTRAMIEJŪNAS. Lietuviškai skaityti išmoko savarankiškai. Nusipirkęs žemės gyveno Girgalio (Radviliškio r.) vienkiemyje. Paskatintas kaimynės Baltramiejūnienės bei gavęs iš jos lietuviškų knygų, platino jas Panevėžyje, Plūkiuose ir kt. Buvo pažįstamas su J. Bieliniu, Matuzu ir kitais knygnešiais. Į jo ūkį užėję  knygnešiai palikdavo pasaugoti lietuviškų spaudinių. Įkliuvęs nebuvo. Platino iki spaudos draudimo panaikinimo. Po mirties (metai nežinomi) palaidotas Smilgiuose.

 

165 metai, kai (1862) Gripkeliuose (Pasvalio r.) gimė knygnešys STEPONAS PAVILONIS. Buvo patikimas J. Bielinio padėjėjas platinant spaudą apie Saločius, Linkuvą, Klovainius, Joniškėlį, Smilgius, Pumpėnus ir kt. Jo namuose buvo įrengtas knygų sandėlys, kuriame J. Bielinis pasidėdavo atvežtas knygas. Atvykdavo spaudos Panevėžio, Utenos ir kitų kraštų knygnešiai. Buvo Garšvių knygnešių draugijos rėmėjas. Mirė 1937, palaidotas Saločiuose.

 

165 metai, kai (1862) Pajuodžiuose (Velžio sen.) gimė knygnešė ANASTAZIJA BOČELIENĖ. Gyveno Panevėžyje. 1899 02 17 policininkas kratos metu jos namuose rado 10 egzempliorių lietuviškų knygų. Caro paliepimu nubausta 10 dienų arešto Piniavos valsčiaus. daboklėje.

 

160 metų, kai (1867) gimė kunigas POVILAS SVILAS. Baigęs Kauno kunigų seminariją, kunigavo Dūkšte, Karsakiškyje, Lygumuose. Carinės valdžios baustas už vaikų mokymą lietuviškai. 1908-1909 Karsakiškyje pastatė kleboniją, išpuošė bažnyčią. 1936 dekoravo bažnyčią Lygumuose, parapijos 500-ųjų metinių jubiliejaus proga parašė knygelę Lygumai (1937).

 

160 metų, kai (1867) Ibutoniuose (Krekenavos sen.) gimė kunigas, knygnešys JONAS TĖVEINIS. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje ir Kauno kunigų seminarijoje. Į kunigus įšventintas 1892. Kunigavo Salantuose, Lygumuose, Panevėžyje ir kt. Lietuvišką spaudą platino pats ir daug padėjo kitiems knygnešiams. Mirė 1940 02 17 Krekenavoje.

 

155 metai, kai (1872) Palivarke (Upytės vlsč.) gimė amatininkas, knygnešys JUOZAS BALČIKONIS. Tarnaudamas dvare pramoko skaityti ir rašyti. Vėliau išvyko į Latviją, ten išmoko keramiko amato. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno gimtinėje. Vertėsi keramika, mūrijimo darbais. Keramikos dirbtuvės krosnyje įsirengė lietuviškos spaudos slėptuvę. Žandarai niekada neįtarė ten knygų buvus. Dažniausiai platindavo Tėvynės sargą, maldaknyges, kalendorius. 1912 pirko žemės Giedraitynėje (Vadoklių vlsč.). Mirė 1940 10 17. Palaidotas Ramygaloje.

 

155 metai, kai (1872) Barklainiuose (Ramygalos sen.) gimė kunigas, lietuviškos spaudos platintojas FELICIJONAS JUŠKEVIČIUS. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje ir Kauno kunigų seminarijoje. 1896 baigė Petrapilio katalikų dvasinę akademiją. Paskirtas Palangos progimnazijos kapelionu. Susipažino su knygnešiais, platino iš jų gaunamą lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo Tėvynės sarge. Mirė 189910 26 Palangoje.

 

155 metai, kai (1872) Smilgiuose gimė gydytojas, visuomenės veikėjas, knygnešys, knygnešių rėmėjas ANTANAS VADAPOLAS. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1900 baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. 1902 - 1906 dirbo Naujamiestyje. Dar mokydamasis gimnazijoje priklausė slaptam lietuvių mokinių rateliui, namuose turėjo įsirengęs slėptuvę lietuviškai spaudai. Studijuodamas artimai bendravo su gydytoju Leonu Petkevičiumi, buvo nuolatinis Varpo ir kitų leidinių šelpėjas. Mirė 1919 06 07 Utenoje.

 

150 metų, kai (1877) Pavinkšniuose (Smilgių vlsč.) gimė visuomenės veikėjas, knygnešys JONAS ŠLIOGERIS. Lietuviškai skaityti ir rašyti pramoko piemenaudamas pas knygnešį A. Giedriką. Vėliau savarankiškai išmoko rusiško rašto ir kalbos. Lietuviškos spaudos gaudavo iš A. Bataičio. Ją platino kartu su broliu Julium. Savo sodyboje buvo įrengęs draudžiamosios literatūros sandėlį. Nors buvo įtariamas, bet iki spaudos draudimo panaikinimo neįkliuvo. 1905 Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis. Dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų veikloje. Nuo 1905 buvo nuolatinis Vilniaus žinių bendradarbis. Mirė 1915 Panevėžyje.

 

150 metų, kai (1877) Kirkliškyje (Pumpėnų vlsč.) gimė knygnešys JONAS MELINSKAS. Lietuvišką spaudą platinti pradėjo 1900. Palaikė tiesioginius ryšius su Garšvių knygnešių draugija. Bendradarbiavo su J. Bieliniu. Platino spaudą apie 5 metus Pumpėnų, Pušaloto, Kriklinų, Paįstrio apylinkėse. Po spaudos draudimo panaikinimo gyveno savo sodyboje Pušalote, kur buvo nusipirkęs malūną. Mirė 1938 12 01 Pušalote.

 

150 metų, kai (1877) Roduose (Krekenavos sen.) gimė knygnešys JONAS PAKĖNAS. Palaikė ryšius su kunigu J. Tumu-Vaižgantu, knygnešiu J. Stankevičiumi. Lietuviškus leidinius platino daugiausia Krekenavos apylinkėse. Mirė 1957 11 23. Palaidotas Krekenavos kapinėse. Jo pavardė įrašyta paminkle knygnešiams, pastatytame Krekenavoje 1995.

 

150 metų, kai (1877) Girdiškyje (Vadoklių vlsč.) gimė knygnešys, daraktorius MYKOLAS JOKŪBAITIS. Baigęs Vadoklių pradinę mokyklą, iki 36 m. amžiaus daraktoriavo savoje apylinkėje ir platino lietuvišką spaudą. Mirė 1933, palaidotas Vadoklių kapinėse.

 

145 metai, kai (1882) Medikoniuose (Paįstrio sen.) gimė ANTANAS REPČYS. Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m. liepos 1 d. IV Seimo narys. 1941 06 ištremtas į Sibirą. Ten ir mirė.

 

130 metų, kai (1897) Biržuose gimė Lietuvos kariuomenės karininkas JONAS NASTOPKA. Baigęs Saratovo karo mokyklą tarnavo lietuvių batalione Vitebske (Rusija). 1818 grįžo į Lietuvą. 1919 stojo savanoriu į Panevėžio batalioną. Tapo 4-ojo karaliaus Mindaugo pėstininkų pulko kuopos vadu. 1919 05 18 žuvo kautynėse prie Ėriškių.

 

110 metų, kai (1917) Išlaužuose (Ramygalos sen.) gimė gydytojas, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) štabo narys BRONIUS STASIUKAITIS. Baigęs Ramygaloje keturias klases, mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, buvo aktyvus ateitininkas, Meno kuopos valdybos narys. Vėliau mokėsi Kauno universiteto Medicinos fakultete, kurį baigė 1943. Įsitraukė į LAF veiklą, leido pogrindinį laikraštį Į laisvę. 1944 žuvo Vokietijoje.

 

105 metai, kai (1922) Ramygalos vlsč. gimė dailininkė keramikė, gintarinių papuošalų kūrėja STANISLAVA MAŽEIKAITĖ-IVANAUSKIENĖ. Baigė Ramygalos vidurinę mokyklą. Dirbo Dailės kombinate, dalyvavo daugelyje parodų. Jos sukurtų gintarinių papuošalų yra netik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.