2026 metais sukanka

350 metų, kai (1676) Sukniškyje gimė JURGIS PUZINAS, Upytės žemės taurininkas.

 

225 metai, kai (1801) Ramygaloje gimė IZAOKAS EIZIKAS BENJOKOBAS, žydų tikybinių raštų leidėjas. Mirė 1863.

 

210 metų, kai (1816) gimė VINCAS BELAZARAS, vienas iš 1863 sukilimo vadų.

Sušaudytas 1863 05 2

 

205 metai, kai (1821) gimė KRISTOFAS GRUŽEVSKIS, 1863 sukilimo dalyvis, Birželių dvaro savininkas. Mirė 1863 09 09, palaidotas Birželių kapinėse.

 

195 metai, kai (1831) gimė JUOZAS AMBRAŽEVIČIUS, 1863 sukilimo Lietuvoje dalyvis, sukilėlių būrio, veikusio Panevėžio ir Ukmergės apskrityse vadas.

 

190 metų, kai (1836) gimė SATURNINAS JAKUBOVSKIS, 1863 sukilimo dalyvis. Iki sukilimo gyveno Krekenavos dvare. 1863 balandžio mėn. įstojo į E. Liutkevičiaus sukilėlių būrį, vėliau pateko į Z. Sierakausko rinktinę. Gegužės mėnesį mūšyje prie Medeikių buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę. Buvo 5 metams ištremtas į katorgą. Mirė 1917. Palaidotas Naujamiesčio kapinėse.

 

190 metų, kai (1836) gimė PRANCIŠKUS IDZELIS, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. 1873-1878 – Geležių filialistas. Mirė 1883 03 26 Kavarske (Anykščių r.).

 

185 metai, kai apie (1841) gimė STANISLOVAS MIKALOJUS RAČIŪGA, RAČIŪNAS, RAČIUKAS, knygnešys. Gyveno  Jočiūnuose (Miežiškių vls.). Draudžiamąją lietuvišką spaudą daugiausia platino Raguvos apylinkėse ir Kupiškio krašte. Įtartas priklausymu slaptai Valančiaus suburtai knygnešių organizacijai. 1871 areštuotas ir ištremtas į Sibirą, grįžo 1879.  Mirė apie 1900.

 

185 metai, kai apie (1841) gimė VIKTORIJA KAIRIENĖ-BIELSKYTĖ, daraktorė. Raguvos apylinkėse slapta mokė vaikus lietuviškai skaityti.

 

180  metų, kai (1846) Velniakiuose (Karsakiškio vls.) gimė JURGIS VIDUGIRIS,

knygnešys. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai. Mirė 1932. Palaidotas Naujikų (Karsakiškio vls.) kapinėse.

 

175 metai, kai (1851) gimė KONSTANTINAS BANYS, knygnešys. Gyveno Bernatoniuose. Slėpdamasis nuo caro žandarų persekiojimų buvo išvykęs į Ameriką. Grįžęs apsigyveno Paįstryje. Mirė 1930 Paįstryje, ten ir palaidotas.

 

175 metai, kai (1851) gimė JONAS ŽEBRYS, knygnešys. Mirė 1949. Palaidotas Palaukių (Karsakiškio vls.) kapinėse.

 

170 metų, kai (1856) Skaistgiriuose gimė ANTANAS TITAS, knygnešys. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai. Mirė 1905. Palaidotas Pušaloto kapinėse.

 

170 metų, kai (1856) Žydeliuose (Krekenavos vls.) gimė JONAS PETRAITIS, daraktorius, knygnešių rėmėjas. Keletą metų slapta mokė vaikus Krekenavos apylinkėse, vėliau persikėlė į Panevėžį. Mirė Panevėžyje 1927 12 14. Palaidotas Panevėžio kapinėse.

 

170 metų, kai (1856) Stumbriškyje (Karsakiškio vls.) gimė ANTANINA MAŽEIKAITĖ,

daraktorė.1896-1900 slapta lietuviškai mokė vaikus Sodelių bei Prūselių kaimuose (Karsakiškio vls.). Nuo 1936 gyveno Geležiuose.

 

170 metų, kai (1856) Valiliškiuose (Smilgių vls.) gimė AGOTA BATAITYTĖ-

ŠUMSKIENĖ, daraktorė. Slapta lietuviškai mokė Valiliškių kaimo vaikus.

 

165 metai, kai (1861) gimė JOKŪBAS VARAITIS, VAREVIČIUS, knygnešys. Gyveno Panevėžyje. Mirė 1946. Palaidotas Panevėžio kapinėse (Kapų g.).

 

165 metai, kai (1861) gimė JUOZAPAS VIKSVA, kunigas, knygnešys. Draudžiamąją lietuvišką spaudą platino Klaipėdos krašte ir Latvijoje. Mirė 1920 11 20 Naujadvaryje (Karsakiškio vls.).

 

160 metų, kai (1866)   Palaukiuose (Karsakiškio vls.) gimė ANTANAS AIŽINAS, knygnešys. Lietuviškąją spaudą platino Panevėžio apskrityje bei Žemaitijoje. Už savo anticarinę veiklą buvo ištremtas. Grįžęs apsigyveno Panevėžyje. Mirė 1938 Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio kapinėse (Kapų g.).

 

160 metų, kai apie (1866) gimė ONA KAIRYTĖ, daraktorė, knygnešė, daraktorės Viktorijos Kairienės duktė. Raguvos apylinkėse slapta mokė vaikus skaityti, bei platino draudžiamąją lietuvišką spaudą, kurią jai pristatydavo nuo Šilų kilęs knygnešys Kazimieras Poviliūnas.

 

160 metų, kai apie (1866) gimė PETRAS EIDUKONIS, daraktorius. Pievoniškių kaime (Karsakiškio vls.) slapta mokė vaikus lietuviškai, lenkiškai, rusiškai skaityti ir rašyti.

 

145 metai, kai (1881) Stolaukyje (Vilkaviškio r.) gimė JUOZAS BURBA, pedagogas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.. Nuo 1919 mokytojavo Raguvoje. Mirė 1921 03 03 Raguvoje.

 

140 metų, kai (1886) Panendrėje (Panevėžio vls.) gimė STASYS BALČAS, poetas, Nepriklausomybės kovų savanoris. 1920 buvo išrinktas į Lietuvos Seimą. Išleido poemą “Lukšto ežeras” (1913).

 

140 metų, kai (1886) gimė BRONIUS LIESIS, pedagogas, visuomenininkas. Direktoriavo Ramygalos progimnazijoje (iki 1929 pab.). 1936 – Lietuvos seimo narys, 1940 ištremtas į Sibirą.

 

140 metų, kai (1886) Vaivaduose gimė VLADAS GEIGA, kalnų inžinierius. 1920, grįžęs iš Rusijos į Lietuvą, Palemone (Kauno r.) pastatė didžiausią Lietuvoje plytų gamyklą.

 

135 metai, kai (1891) Juodeikiuose (Raseinių r.) gimė VLADISLOVAS BUTVILA, kunigas, visuomenininkas. Kunigavo Panevėžyje.

 

120 metų, kai (1906) Karužiškiuose (Velžio vls.) gimė POVILAS NEKROŠIUS, karo aviacijos naikintuvo lakūnas (nuo 1930). Žuvo 1936 05 02.

 

 

 KITOS DATOS

 

525 metai, kai (1501) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas Raguvos dvaras ir valsčius.

 

460 metų, kai (1566) sudarytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Upytės pavietas.

 

440  metų, kai (1586) minimas Raguvos miestelis.

 

440 metų, kai (1586) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti Bliūdžiai, Glebauskai, Karveliai, Miežiškiai, Raukštoniai, Tarnagala, Tiltagaliai.

 

440  metų, kai (1586) Upytėje kilo gaisras, kurio metu sudegė beveik visas miestelis.

 

430   metų, kai (1596) pirmą kartą minimi Akmeniai.

 

405  metai, kai (1621) Upytėje nustojo veikti evangelikų reformatų bažnyčia.

 

380  metų, kai (1646) Naujadvario dvaro savininkas Puzinas Geležiuose pastatė koplyčią.

 

365    metai, kai (1661) Smilgiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.

 

245  metai, kai (1781) Ramygaloje, kanauninko Mikalojaus Tiškevičiaus rūpesčiu, vietoj sudegusios bažnyčios  pastatyta nauja, medinė, šiaudais dengtu stogu bažnyčia.

 

245  metai, kai (1781) Vadokliuose Upytės vaitas, Vadoklių dvarininkas Anupras Belozaras pastatė pirmąją bažnyčią.

 

245  metai, kai (1781), apygardos maršalkos Jurgio Siesickio rūpesčiu, į Paįstrio kapines perkelta Stanionių koplyčia.

 

245  metai, kai (1781) Panevėžyje pastatyta nauja Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Ji išliko iki 1884.

 

245   metai, kai (1781) Ramygaloje ir Vadokliuose veikė parapijų mokyklos.

 

230 metų, kai (1796) įsteigta Upytės apskritis su centru Panevėžyje. Priklausė Vilniaus gubernijai (iki 1843).

 

220  metų, kai (1806) Smilgiuose įsteigta pradinė mokykla.

 

215   metų, kai (1811) Panevėžys tapo valstybės miestu.

 

215  metų, kai (1811) Žibartonių dvarininkas Vincentas Vyšniauskas pastatė medinę Žibartonių koplyčią.

 

210 metų, kai (1816) Raguvoje, klebono Jurgio Zubavičiaus rūpesčiu, pastatyta 3-oji medinė bažnyčia.

 

200  metų, kai (1826) Panevėžyje pradėta akmenimis grįsti gatves.

 

195  metai, kai (1831) Karsakiškyje dvarininkas Galiofas pastatė 2-ąją medinę bažnyčią.

 

165  metai, kai (1861) Mykolo Švoinickio rūpesčiu ir lėšomis pastatyta Rodų koplyčia (pagal italų architekto K. C. Anikinio projektą).

 

165  metai, kai (1861) dvarininko Simono Taugino lėšomis pastatyta Memenčių koplytėlė.

 

150  metų, kai (1876) Vadokliuose klebono Jono Balvočiaus-Geručio rūpesčiu padidinta bažnyčia. Pastatytos šoninės koplyčios, pastatas pakeltas ant aukštų akmens mūro pamatų.

 

150  metų, kai (1876) Ramygaloje ir Naujamiestyje įkurtos taupmenų-skolinamosios bendrovės (smulkaus kredito kooperatyvai).

 

135  metai, kai (1891) Panevėžyje S. Montvila atidarė mielių ir spirito fabriką.

 

130 metų, kai (1896) Smilgiuose kunigas Domininkas Tuskenis įkūrė slaptą biblioteką, kuri išsilaikė iki spaudos atgavimo. 1919 buvo perduota “Pavasario” jaunimo kuopai.

 

130 metų, kai (1896) iš Raguvos ir Ramygalos valsčių pasiunčiami kolektyviniai žmonių prašymai carui dėl lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo.

 

125  metai, kai (1901) pastatytas Sodeliškių (Velžio sen.) vėjo malūnas. Jo statyba rūpinosi ir pirmuoju malūnininku buvo I. Miškinis.

 

120 metų, kai (1906) Šiluose buvo pašventintas kertinis akmuo naujai statomai bažnyčiai (baigta statyti 1909).

 

120  metų, kai (1906) Krekenavoje įsteigta vartotojų bendrovė “Varpa”.

 

120  metų, kai(1906) Panevėžyje įkurta dramos, muzikos ir dainos draugija “Aidas”.

 

115 metų, kai (1911) Panevėžyje įrengtas 99 abonentų telefonų tinklas. Pirmą kartą apšviestos miesto gatvės.

 

100 metų, kai (1926) Velykiuose, kunigo F. Ermino iniciatyva įsteigta parapijos filija.

 

100 metų, kai (1926) įregistruota Raguvos ugniagesių draugija. (steigėjai: S. Spurgis, A. Kuncė, B. Berkovičius, M. Kovalskis).

 

100 metų, kai (1926) rugsėjo mėn. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Puziniškyje atgaivino vakarinius  suaugusiųjų kursus.

 

95 metai, kai (1931) Krekenavoje per Nevėžį, pagal inžinieriaus Prano Markūno

parengtą projektą, pastatytas 68 m. ilgio, 8 m. pločio ir 8 m. aukščio gelžbetoninis tiltas. Jo statyba kainavo 100 tūkst. litų. (1944 susprogdintas).                                                                                        

 

95 metai, kai (1931) baigtas kasti 8 km. ilgio, 2 m. gylio bei 8 m. pločio Sanžilės kanalas, kuriuo Lėvuo buvo sujungta su Nevėžiu. Sanžilės kanalas kainavo 250 tūkst. litų.

 

90 metų, kai (1936) Geležiuose pastatyta dabartinė bažnyčia.

 

90  metų, kai (1936) nutiesta 15 km. ilgio plento juosta nuo Panevėžio į Ramygalą.

 

75 metai, kai (1951) Krekenavoje kelyje Panevėžys - Kėdainiai pastatytas tiltas per Nevėžį. 

 

75 metai, kai (1951) įsteigta Panevėžio rajono rajoninė biblioteka (dab. Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka.                            

 

65 metai, kai (1961) įsteigtos Bernatonių ir Daniūnų kaimo bibliotekos.

 

65   metai, kai (1961) įsteigtas Velžio lopšelis-darželis.

 

60 metų, kai (1966) įsteigta Dembavos biblioteka.

 

60  metų, kai (1966) Panevėžyje pastatytas pirmasis 9 aukštų gyvenamasis namas.

 

55 metų, kai (1971) įkurtas Lietuvos fotografijos draugijos Panevėžio skyrius.

 

55 metai, kai (1971) įsteigta Katinų biblioteka.

 

55 metai, kai (1971) netoli Skaistkalnės vienk. (Velžio sen.), šalia 1863 m. sukilėlių kapų, pastatytas stogastulpis (architektas V. Gabriūnas) sukilimo aukoms atminti.

 

55 metai, kai (1971) Panevėžyje, prie J. Balčikonio gimnazijos atidengtas pilko granito portretinis biustas G. Petkevičaitei-Bitei  (skulptorius Bernardas Bučas).

 

45 metai, kai (1981) įsteigtas Smilgių gimnazijos  kraštotyros muziejus.

 

45 metai, kai (1981) Panevėžyje rekonstruota Nevėžio senvagė.

 

40 metų, kai (1986) Karsakiškyje kelyje Panevėžys – Kupiškis pastatytas 62, 6 m.

ilgio gelžbetoninis sijinis tiltas.

 

35  metai, kai (1991) Ustronėje atidaryta ekspozicija knygnešiams. Parengė bibliotekininkė

Vida     Liegytė ir architektas A. Gelčys.

 

35 metai, kai (1991)  Garšvių kaime, knygnešio Kazimiero Ūdros sodybos vietoje

atidengtas paminklinis akmuo. „Saulutės“ autorius tautodailininkas kalvis A. Kryževičius.

 

35  metai, kai (1991) Pašilaičių k. atidengtas paminklas “Tėvo” būrio partizanams.

 

35  metai, kai (1991) Vyčių kaime atidengtas paminklas Lietuvos savanoriams.

 

30 metų, kai (1996) Paįstrio vidurinei mokyklai suteiktas skulptoriaus Juozo Zikaro vardas.

 

30 metų, kai (1996) Krekenavoje Švenčiuliškių kapinaitėse pastatytas paminklas

tremtiniams  (skulptūros autorius Julius Vaupšas).

 

25 metai, kai (2001) Juozo Zikaro gimtojoje sodyboje Paliukuose, minint skulptoriaus

120-ąsias gimimo metines, pastatyta skulptūra “Zikarų Juozukas” (Aut. Algis Varžinskas).

 

25 metai, kai (2001), švenčiant Raguvos 500-ųjų metų jubiliejų, sukurtas Raguvos herbas

ir vėliava (aut. Juozas Galkus ir Irena Vabalienė-Kazlauskaitė).

 

20 metų, kai (2006) LR Prezidento dekretu patvirtintas Krekenavos herbas. Herbo

autorius  Henrikas Mazūras.

 

20 metų, kai (2006) atidaryta Molainių biblioteka.

 

20 metų, kai (2006) Velžio gimnazijoje atidaryta sporto salė.

 

10 metų, kai (2016) Staniūnuose įsikūrusi įmonė „Linoteka“ pradėjo austi natūralius lino kilimus.

 

10 metų, kai (2016) Ramygaloje atidarytas Atviras jaunimo centras – pirmasis Panevėžio rajone.

 

10 metų, kai (2016) Tautišką giesmę Liepos 6-ąją pradėta giedoti ant Upytės piliakalnio.