2026 m. vasario mėn. kraštotyros kalendorius

1 d. – 135 metai, kai (1891) Bliūdžiuose (Panevėžio sen.) gimė gydytojas balneologas, karininkas JURGIS VENCKŪNAS. 1911 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1916 Saratovo Nikolajaus universitete įgijo gydytojo kvalifikaciją. 1914 būdamas studentas medikas savanoriu įstojo į Rusijos Raudonojo Kryžiaus draugijos ligoninę prie veikiančios armijos, pasiųstas į 3 Kaukazo pulką Tbilisyje, 1916 paskirtas 2 Kaukazo Raudonojo Kryžiaus priešakinio būrio jaun. gydytoju. Dalyvavo I pasaulinio karo kovose Persijoje, vėliau – kovose su turkais. Grįžęs į Lietuvą, 1920 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1922 Birštono kurorto gydytojas balneologas. Nuo 1926 gyveno Kaune, Žemuosiuose Šančiuose atrado mineralinio vandens versmę. 1927 prie Raudonojo Kryžiaus ligoninės įsteigė balneoterapinę gydyklą, 1930 – tokią pat gydyklą Aukštojoje Panemunėje. Pokariu dirbo Kauno medicinos instituto Farmakologijos katedroje, dalyvavo įkuriant Šančių polikliniką. Parašė 3 knygas. Mirė 1970 05 24 Kaune.

 

2 d. – 90 metų kai (1936) Tvankstėje (Upytės sen.) gimė stiklo dailininkas, meninio stiklo vienas pradininkų Lietuvoje ALGIMANTAS ALEKSANDRAS ŽILYS. 1966 baigė Lietuvos dailės institutą. 1970–2008 dirbo Vilniaus stiklo studijoje (iki 1990 stiklo fabrikas „Raudonoji aušra“, 1990–1996 Vilniaus stiklo fabrikas). Sukūrė dekoratyvinių indų, smulkiosios plastikos kūrinių, vitražų, grafikos. Nuo 1967 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1980). Mirė 2009 07 19 Vilniuje.

 

5 d. – 60 metų, kai (1966) Uliūnuose (Ramygalos sen.) gimė filologė, vertėja, humanitarinių m. dr., prof. AURELIJA LEONAVIČIENĖ. 1984 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 1989 Vilniaus universitete baigė lietuvių ir prancūzų kalbų studijas. 1989–2007 dėstė Lietuvos veterinarijos akademijos Kalbų katedroje, 2005–2007 lektorė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vokiečių ir prancūzų filologijos katedroje, 2007–2012 docentė Kauno technologijos universiteto (KTU) Kalbotyros katedroje ir VDU Vokiečių ir prancūzų filologijos katedroje, 2012–2013 profesorė VDU Germanistikos ir romanistikos katedroje ir KTU Kalbotyros katedroje, nuo 2014 profesorė KTU Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedroje, nuo 2015 VDU Germanistikos ir romanistikos katedros vedėja, profesorė. Knygų autorė, vertėja.

 

5 d. – 120 metų, kai (1906) Žižmiuose (Ramygalos sen.) gimė LEONARDAS DAMBRIŪNAS, kalbininkas, vadovėlių autorius, visuomenės veikėjas. 1920-1927 mokėsi Ramygalos gimnazijoje. Parengė nelietuvių pradžios mokykloms “Lietuvių kalbos gramatiką” (1-2, 1937; su J. Kaplanu),  “Kalbos patarėją” (1939) ir kt.  1949 apsigyveno JAV, kur išleido dar Lietuvoje parengtą mokykloms skirtą “Lietuvių kalbos sintaksę” (1946, 1947), parašė knygas “Lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektai” (1960), “Lietuviškas auklėjimas šeimoje” (1964) ir kt. Mirė 1976 11 24 Vašingtone.

 

9 d. – 100 metų, kai (1926) Marijonavoje (Velžio sen.) gimė ANTANINA MACKEVIČIŪTĖ-BARČIENĖ, aktorė. Aktorė sukūrė daugiau kaip 100 teatro vaidmenų Henriko Vancevičiaus, Jono Vaitkaus ir kitų režisierių spektakliuose, vaidino kine ir televizijoje, buvo lietuviškos poezijos skaitovė. A. Mackevičiūtė buvo viena impozantiškiausių ir jausmingiausių Kauno dramos teatro aktorių. Jos vaidmenų sąraše – gražuolės, klastingos, stiprios ir aistringos moterys: Rozina P. Beaumarchais „Figaro vedybose“ (1952), Nataša A. Čechovo „Trijose seseryse“ (1960), Donja Anchela P. Calderono „Damoje Vaiduoklėje“ (1960), Angustija F. Garsia Lorcos „Bernardos Albos namuose“ (1964), Moteris J. Vaitkaus ir E. Ignatavičiaus „Svajonių piligrime“ (1975), Serafima Petrovna K. Sajos „Mediniuose balandžiuose“ (1975), Ponia Pradulskienė A. Griciaus „Palangoje“ (LTV pastatyme), Madam Nemo LTV spektaklyje „Nemo bankas“... Paskutinis aktorės vaidmuo Kauno dramos teatre buvo kartu su režisiere Danute Juronyte 1996 m. sukurtas monospektaklis „Dar kartą atsigręžiu...“ pagal Birutės Pūkelevičiūtės kūrybą. Mirė 2011 03 02 Garliavoje.

 

12 d. – 85 metai, kai (1941) Pakalniškiuose (Naujamiesčio sen..) gimė pedagogė, psichologijos m. dr., doc. ONA GIEDRUTĖ BUTKIENĖ. 1963 baigė Šiaulių pedagoginį institutą, įgijo matematikos mokytojos specialybę. 1972 Vilniaus universitete baigė psichologiją. 1990–2007 Lietuvos edukologijos universiteto psichologijos ir psichologijos didaktikos katedrų docentė. Viena ir su kitais išleido knygų pedagoginės psichologijos temomis, parengė knygą apie gimtąjį Pakalniškių kaimą.

 

12 d. – 85 metai, kai (1941) Baroniškiuose (Paįstrio sen.)  gimė BRONISLOVAS MAŽYLIS, inžinierius, medžio drožėjas, kraštotyrininkas, Paįstrio krašto metraštininkas. Drožia stogastulpius, skulptūrėles, medalius. Išleido knygelę “1863 metų sukilimo atgarsiai Paįstrio apylinkėse” (1998), parengė knygą „Kur Įstras pievomis virvena“(2010, su kt.). 2015 metais apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.

 

13 d. – 95 metai, kai (1931) Petrauskynėje (Paįstrio sen.) gimė STASĖ ŽILVITYTĖ-MIKELIŪNIENĖ, bibliografė, tautodailininkė, kraštotyrininkė. Parengė literatūros rodyklę

“Panevėžys. 1940-1980” (1983) ir “Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių rinkinių rodyklę” (2004), „Kur Įstras pievomis virvena“ (2010, su kt.).

 2014 metais apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.

 

17 d. – 125 metų, kai (1901) Girsūduose (Pasvalio r.) gimė PETRAS RAUDUVĖ, kunigas, literatas, savanoris. Mokėsi Panevėžio ir Mintaujos gimnazijose. 1925 įšventintas kunigu. 1929-1930 vikaravo Naujamiestyje, vėliau Dusetose, Aviliuose, Degučiuose, Pamūšyje ir kt. 1953-1964 klebonavo Miežiškiuose. Mirė 1982 08 20 Šeduvoje

 

19 d. – 155 metai, kai (1871) Užliaušiuose (Krekenavos sen.) gimė JUOZAS STAKAUSKAS, kunigas, švietėjas, “Saulės” draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas, vienas iš lietuviškos gimnazijos Panevėžyje organizatorių (1915). Mirė 1944 08 07 Upytėje.

Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas kunigo Juozapo Stakausko rankraštis – trijų dalių atsiminimai „Trys lietuvių tautos pagrindai“. Didžiąją jų dalį autorius skyrė savo gyvenimui ir veiklai Panevėžyje aprašyti, o beveik visas 2-asis atsiminimų tomas skirtas Pirmojo pasaulinio karo įvykiams Panevėžyje.

 

20 d. – 100  metų, kai (1926) Varaniškiuose (Kupiškio r.) gimė VITOLDAS RAZMISLAVIČIUS, pedagogas, medžio meistras.  Mokė vaikus medžio darbų , yra dešimties kryžių autorius,  dirbo bibliotekininku Sodelių bibliotekoje. Mirė 2009 m.