2008 m. sausio mėn. kraštotyros kalendorius

1 d. – 85 metai, kai Miškoniuose (Kupiškio r.) gimė ANTANAS BALAIŠIS, kunigas. Mokėsi Ukmergės gimnazijoje ir Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1948 įšventintas kunigu. 1949-1951 vikaravo Zarasuose. 1951-1957 administravo Vadoklių ir Leno parapijas. Vėliau kunigavo Pakruojo, Pasvalio, Biržų r. Mirė 2005 11 07 Pabiržėje.

1 d. – 65 metai, kai Kubiliškėse (Raseinių r.) gimė JONAS GRUBLIAUSKAS, choro dirigentas, pedagogas. Baigė Panevėžio muzikos mokyklą ir Lietuvos Valstybinę konservatoriją. 1980 respublikinei dainų šventei parengė rajono kultūros darbuotojų moterų chorą.

2 d. – 50 metų, kai Rokiškyje (1958) gimė VAIDOTAS DAUNYS, poetas, kritikas, G.Petkevičaitės-Bitės premijos (1996) laureatas. Baigęs VU, dirbo „Pergalės“ redakcijoje, redagavo „Žvaigždutę“, „Krantus“, alm. „Veidai“, „Naująją Romuvą“. Išleido eilėraščių rink. „Metų laikai“ (1985), pomirtiniu leidiniu išėjo esė knyga „Šeštoji diena“ (1995), paskelbė straipsnių literatūros, meno, kultūros klausimais. Tragiškai žuvo 1995 07 29 Vilniuje, palaidotas Rumšiškėse (Kaišiadorių r.).

2 d. – 90 metų, kai Asiūkliuose (Marijampolės r.) gimė (1918) ALBINAS ŠMULKŠTYS, gydytojas, rašytojas, vertėjas, kultūros mecenatas. 1943 baigė VU Humanitarinių mokslų fakultetą. 1945-1948 Tiubingene studijavo mediciną, 1951-1994 gyveno JAV, dirbo gydytoju, rėmė lietuviškų knygų leidybą. Nuo 1994 gyveno Panevėžyje. Jotvingio slapyv. išleido istorinių pasakojimų knygas vaikams „Negirdėtos neregėtos pasakos“ (1994), „Laiškai vaikų karalystei“ (2000). Bendradarbiavo spaudoje, vertė įvairių autorių filosofijos-teologijos veikalus iš anglų, prancūzų, vokiečių kalbų. Mirė 2004 03 22 Panevėžyje.

2 d. – 65 metai, kai Miežiškiuose gimė (1943) ALFONSAS GRIGONIS, fizikas, habil.technologijos m. dr. (1996), profesorius, KTU fizikos katedros vedėjas (nuo 1992). 1950-1961 mokėsi Miežiškių vid. mokykloje. 1961-1964 studijavo VU Fizikos fakultete. Dirbo Vilniaus ir Kauno universitetuose, studijavo aspirantūroje. Daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių, paskelbtų Lietuvos ir užsienio spaudoje, keleto išradimų autorius, mokomųjų knygų bendraautorius. Lietuvos nacionalinės mokslo premijos (technologijos srityje) laureatas (2000), KTU senato narys.

2 d. – 60 metų, kai Panevėžyje gimė (1948) ANDRIUS GIEDRIMAS, dailininkas, vitražistas, tapytojas. 1972 baigė LDI. Sukūrė įvairaus dydžio dekoratyvinių vitražų bei paveikslų. Surengė parodų Panevėžyje, Vilniuje, Klaipėdoje ir kt.

3 d. – 50 metų, kai (1958) mirė pirmasis Panevėžio vyskupijos vyskupas, daugelio religinių raštų autorius KAZIMIERAS PALTAROKAS. Nuo 1926 - Panevėžio, o nuo 1949 ir Vilniaus vyskupas. Gimė 1875 10 22 Pakruojo r. Palaidotas Panevėžyje.

4 d.– 85 metai, kai Pakuodžiupiuose (Piniavos vlsč.) gimė (1923) PETRAS KASPERAVIČIUS, inžinierius-elektrikas, išradėjas. Docentas (1970). Keliolikos knygų apie patentologiją ir elektros įrengimus autorius.

5 d. – 50 metų, kai Velniakiuose (Karsakiškio apyl.) gimė (1958) RIMANTAS MIKNYS, istorikas, humanitarinių m. dr., VPU docentas. Mokėsi Vepų, Karsakiškio, Subačiaus mokyklose. 1976-1981 studijavo VPI,  1984-1989 – Istorijos institute aspirantūroje. Istorijos klausimais vienas ir su kitais parašė knygų lietuvių ir lenkų kalbomis.

6 d. – 110 metų, kai Kupiškyje gimė (1898) JONAS ČERNIUS, Lietuvos kariuomenės generolas majoras, Nepriklausomos Lietuvos priešpaskutinis ministras pirmininkas. Baigė Panevėžio gimnaziją. 1919 stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, vėliau baigė Lietuvos karo mokyklą. 1932 baigė Paryžiaus karo akademiją. Tarnavo Karo technikos štabe,  Generaliniame štabe. 1939-1940 - divizijos vadas, brigados generolas. 1944 išvyko į Vokietiją, nuo 1948 gyveno JAV. Mirė 1977 JAV.

6 d. – 80 metų, kai Užunevėžyje (Raguvos vlsč.) gimė (1928) MILDA GILDUTIENĖ, pedagogė, dailiųjų amatų meistrė. Užsiima karpiniais, daro atvirukus ir kt. Gyvena Perekšliuose (Smilgių sen.).

7 d. – 70 metų, kai Jočiūnuose (Miežiškių vlsč.) gimė (1938) PETRAS MURMOKAS, tautodailininkas. Mokėsi Juostininkų pradinėje mokykloje. Grįžęs iš tremties lankė Miežiškių vidurinę mokyklą, tarnavo kariuomenėje. Vėliau baigė Kauno politechnikumą. Dirbo Vilniaus ir Klaipėdos autobusų parkuose. Nuo 1967 gyvena Klaipėdoje. Nuo 1975 yra tautodailininkų sąjungos narys, surengė autorinių parodų.

8 d. – 115 metų, kai Paliepiuose (Kėdainių r.) gimė (1893) VINCENTAS MIELEŠKA, kunigas, visuomenininkas. Nuo 1918  Panevėžio Šv.Stanislovo bažnyčios vikaras ir „Saulės“ draugijos kursų tikybos mokytojas, Steigiamojo seimo narys. Mirė 1963 03 05.

8 d. – 50 metų, kai Panevėžyje gimė (1958) ROMUALDAS PETRAUSKAS, dailininkas tapytojas, Floridos miniatiūrų asociacijos narys. Nuo 1985  dalyvauja Lietuvos, nuo 2000 tarptautinėse ir pasaulinėse miniatiūrų parodose.

10 d. – 60 metų, kai Panevėžyje gimė (1948) VILIUS ŽILEVIČIUS, technologijos m. dr. Mokėsi Kauno ir Kapsuko vidurinėse mokyklose, 1970 baigė KPI, studijavo aspirantūroje. Nuo 1970 dėstė KPI, 1991-1996 – KTU katedros vedėjas, vėliau – UAB Aerogeodezijos instituto gen. direktorius. Monografijos bei daugelio publikacijų autorius.

12 d. –100 metų, kai Stanioniuose (dab. Panevėžio sen.) gimė (1908) KAZYS BARĖNAS (tikr.Barauskas), rašytojas, leidėjas. Baigė Kauno VDU Humanitarinių m. fakultetą, dirbo spaudoje. 1944 emigravo iš Lietuvos, apsigyveno Anglijoje, redagavo „Europos lietuvį“, vadovavo “Nidos“ l-klai. Išleido novelių rink. „Giedra visad grįžta“ (1953), „Karališka diena“ (1957), „Atsitiktiniai susitikimai“ (1968), „Kilogramas cukraus“ (1978), „Pati apatinė pakopa“ (1992), romanus „Tūboto gaidžio metai“ (1969), „Dvidešimt viena Veronika“ (1971), „Beragio ožio metai“ (1982), „Meškos maurojimo metai“ (1990). Išleido 2 enciklopedinius leidinius „Britanijos lietuviai“ (1978, 1997), apybraižų kn. „Dar po 20 metų  Bradfordo ir apylinkės lietuvių veikla“ (1995). Mirė 2006 03 17 Londone.

13 d. – 135 metai, kai Skliausčiuose (Jurbarko r.) gimė (1873) JUOZAS GUDAVIČIUS, kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pirmasis Lietuvos kariuomenės karo orkestro kapelmeisteris. 1899 baigė Varšuvos muzikos institutą, dirbo kariuomenės kapelmeisteriu Kretingoje, Kaune. Vargonininkavo, vadovavo chorams, įkūrė Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestrą, jam vadovavo. 1918 atvyko į Panevėžį, organizavo muzikos mokyklą, jai vadovavo. 1930 vargonininkavo Paįstrio bažnyčioje, subūrė šaulių dūdų orkestrą. Sukūrė choro dainų, giesmių, kūrinių pučiamųjų orkestrams. 1935-1939 gyveno Liūdynėje. Mirė 1939 11 12. Palaidotas Panevėžyje.

13 d. – 135 metai, kai Butkiškiuose (Utenos r.) gimė (1873) PRANAS MARKŪNAS, inžinierius technologas. Peterburge baigė Technologijos institutą (1898). Dirbo įvairiose Rusijos gamyklose. Po pirmojo pasaulinio karo grįžo į Lietuvą. Projektavo ir statė tiltus, kitus statinius. Pagal jo projektus Panevėžyje pastatyti 2 tiltai per Nevėžį, Velžio tiltas, elevatorius, skerdykla. Mirė 1964 03 17 Kaune.

16 d. – 80 metų kai Panevėžyje (1928) gimė GALINA BAUŽYTĖ – ČEPINSKIENĖ, literatūros tyrinėtoja, vertėja. VU baigė anglų filologiją, dirbo dėstytoja. 1980-1990 užsienio literatūros katedros vedėja, profesorė. Parašė monografijas „XX a. Vakarų drama“ (1972), „Simbolizmas anglų literatūroje“ (1987), su kitais autoriais rašė ir redagavo vadovėlį „XX a. Vakarų literatūra“ (1-2, 1994-95). Išvertė anglų, airių, prancūzų rašytojų kūrinių. 1995-1999 lietuvių PEN centro prezidentė.

16 d. – 50 metų, kai Panevėžyje gimė (1958) ANTANAS ŠIDLAUSKAS, biomedicinos m. dr., docentas, KMU Stomatologijos fakulteto Ortodontijos klinikos vadovas, Baltijos šalių ortodontų asociacijos prezidentas.

18 d. – 90 metų, kai Katinuose (Pasvalio r.) mirė (1918) JURGIS BIELINIS, knygnešys, publicistas, vienas iš pagrindinių Garšvių knygnešių draugijos įkūrėjų. Gimė 1846 03 16 Purviškiuose (Biržų r.).

19 d. – 65 metai, kai Mazgiuose gimė (1943) FELIKSAS RIMANTAS MARKUCKAS, aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytojas chirurgas, onkologas, Kauno onkologijos ligoninės direktorius, Kauno krašto vyriausiasis onkologas. 1961 baigė Krekenavos vidurinę mokyklą.

20 d. – 70 metų, kai Klovainiuose (Pakruojo r.) gimė (1938) VALDAS ADOMAITIS, medžio drožėjas. Nuo 1970 drožia įvairias figūras iš medžio šakų ir šaknų. Gyvena Dembavoje.      

21 d. – 110 metų, kai Panevėžyje gimė (1898) JUOZAS KAMINSKAS, dailininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas. 1919 – Panevėžio srities apsaugos bataliono savanoris. 1922 baigė Panevėžio gimnaziją, dirbo piešimo mokytoju, 1924-1925 studijavo Romoje architektūrą. Nuo 1944 gyveno Vokietijoje. 1956 išvyko į JAV. Parodose dalyvavo nuo 1926. Mirė 1957 03 10 Čikagoje.

23 d. – 120 metų, kai Devynduoniuose (Kėdainių r.) gimė (1888) POVILAS STANČIUS, gydytojas, profesorius (1938). 1908 baigė Panevėžio realinę mokyklą.  1914 baigė Sankt Peterburgo karo medicinos akademiją. 1918 grįžo į Lietuvą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Nuo 1922 dėstė LU Medicinos fakultete, tobulinosi užsienyje. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo atlikti burnos chirurgijos operacijas. Nuo 1950 gyveno JAV. Mirė 1963 10 16.

24 d. – 65 metai, kai Naujarodžiuose (Krekenavos vlsč.) gimė (1943) VYTAUTAS ŠVARLYS, dailininkas vitražistas. 1950-1954 mokėsi Rodų pradinėje mokykloje, 1954-1959 – Krekenavos vid. mokykloje, 1966-1972 studijavo VDI. Dirbo įvairiose organizacijose dailininku. Sukūrė architektūrinių darbų, dekoratyvinių kompozicijų, vitražų ir kt. darbų. Surengė parodų Lietuvoje ir užsienyje. Krekenavos bažnyčią puošia jo dekoratyvinė kompozicija „Prisikėlimas“ (1998).

25 d. – 100 metų, kai Devynduoniuose (Kėdainių r.) gimė (1913) JURGIS LEBEDYS, literatūros tyrinėtojas, filologijos m. dr. Mokėsi Krekenavos progimnazijoje ir Panevėžio mokytojų seminarijoje. Studijavo VDU. Mokytojavo Utenoje, Panevėžyje, dėstė Vilniaus universitete. Paskelbė straipsnių ir studijų apie senuosius lietuvių rašytojus, parengė S.Stanevičiaus „Dainos žemaičių“ (1954), ir „Raštus“ (1967),  „Smulkiąją lietuvių tautosaką XVII-XVIII a.“ (1956), S.M.Slavočinskio „Giesmyną“ (1958), išleido monografijas „Simonas Stanevičius“ (1955), „Mikalojus Daukša“ (1963). Mirė 1970 07 12. Palaidotas Devynduoniuose.

25 d. – 85 metai, kai Tarnagaloje (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1923) PETRAS ABLOŽEVIČIUS, ekonomistas, socialinių m. dr. (1993). 1956-1993 dėstė Lietuvos ŽŪA, docentas (1974). Paskelbė mokslinių straipsnių apie bulvininkystę.

26 d. – 115 metų, kai Bimbuose (Rokiškio r.) gimė (1893) STANISLOVAS MAČIULIS, gydytojas. 1919 baigė karo medicinos akademiją Petrograde. 1921 grįžęs į Lietuvą dirbo Marijampolėje pulko gydytoju. Išėjęs į atsargą nuo 1923 dirbo gydytoju Smilgiuose, buvo Smilgių valsčiaus tarybos pirmininkas. 1925-1930 dirbo Panevėžio apskrities gydytoju. Jo pastangomis pastatyta moderni Panevėžio apskrities ligoninė. 1941 06 26 enkavedistų žiauriai nužudytas Moigio namo rūsyje. Palaidotas karių kapinėse Panevėžyje. Apdovanotas LDK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929).

26 d. – 50 metų, kai Tiltagaliuose gimė (1958) RASA JUKNEVIČIENĖ, RASTAUSKIENĖ, politikė, gydytoja, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, LR Seimo narė. Mokėsi Panevėžio 10-oje vid.mokykloje, studijavo KMI. 1984-1990 dirbo Pasvalyje gydytoja. 1988 įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. 1990-1992 Lietuvos AT/AS deputatė. Nuo 1996 Lietuvos Seimo narė. Apdovanota Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2004).

27 d. – 60 metų, kai Panevėžyje (1948) gimė KRISTINA KARKAITĖ-MAZŪRIENĖ, keramikė. 1972 baigė LDI. Dirbo Vilniuje M. K. Čiurlionio   vidurinėje meno mokykloje, nuo 1992 dėsto VDA Kauno dailės institute ( nuo 2002 VDA Kauno dailės fak.). Nuo 1972 dalyvauja parodose, keramikos simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje. Pelnė įvairių apdovanojimų.

28 d. – 75 metai, kai Repšiškiuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1933) POVILAS MIŠKINIS, kunigas, Biržų dekanato dekanas, Vabalninko bažnyčios klebonas. 1952 baigė Ramygalos vidurinės mokyklos 9 klases. Dirbo Ramygalos MTS ir lankė darbo jaunimo vidurinę mokyklą. 1958 įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1963 įšventintas į kunigus. Dirbo vikaru Alantos, Panevėžio, Pasvalio bažnyčiose. 1978-1983  - Smilgių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas. 1983 paskirtas Vabalninko bažnyčios administratoriumi. Nuo 1996 – Biržų dekanato dekanas.