2008 m. rugpjūtčio mėn. kraštotyros kalendorius
- Titulinis
- Kraštotyros kalendorius
- Kraštotyros kalendorius 2008 metų
- 2008 m. rugpjūtčio mėn. kraštotyros kalendorius
3 d. – 80 metų, kai Margiuose (Piniavos vlsč.) gimė (1928) ANTANAS ČINGA, poetas. Panevėžyje baigė gimnaziją. 1949 ištremtas į Sibirą. Grįžęs 1960 apsigyveno Kalviuose (Kaišiadorių r.), dirbo buhalteriu. Paskelbė eilėraščių rinktinėje „Tremtinio Lietuva“ (1990).
4 d. – 135 metai, kai Katališkiuose (Biržų r.) gimė (1873) ALFONSAS PETRULIS, kunigas, visuomenės veikėjas. Vienas iš 1918 Vasario 16-osios Akto signatarų. Lietuvos valstybės sekretorius. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. Kunigavo Joniškyje, Maišiagaloje, Pivašiūnuose ir kt. Steigė lietuvių mokyklas, kovojo už lietuvių kalbos teises bažnyčioje. Vienas „Ryto“, „Blaivybės“ draugijų steigėjų. Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose“, „Tėvynės sarge“, „Viltyje“, „Aušroje“ ir kt. Mirė 1928 06 28 Musninkuose.
5 d. – 255 metai, kai Migoniuose (Kupiškio r.) gimė (1753) LAURYNAS STUOKA-GUZEVIČIUS, architektas. Mokėsi Panevėžio pijorų mokykloje. Studijavo VU, 1776-1777 studijavo architektūrą Romoje. 1781 grįžęs į Lietuvą dirbo I.Masalskio architektu. Projektavo ir statė rūmus Vilniuje ir Verkiuose, Vilniaus rotušę, Vilniaus katedrą ir daugelį kitų pastatų Lietuvoje. Dirbo VU architektūros katedros vedėju. Mirė 1798 12 10 Vilniuje.
5 d. – 95 metai, kai Gelažiuose (Vadoklių vlsč.) gimė (1913) DANIELIUS VAITELIS, Nepriklausomos Lietuvos armijos karininkas, Lietuvos partizanas. 1938 baigė Kauno karo mokyklą. 1940 emigravo į Vokietiją. Dalyvavo Lietuvos aktyvistų fronto veikloje. Vokiečių okupacijos metais grįžo į Lietuvą. Karui baigiantis įsijungė į rezistencinę veiklą. 1946 tapo „Vyčio“ apygardos partizanų vadu ir pasivadino “Briedžio“ slapyvardžiu. Žuvo 1948 05 14 Šilų miške.
7 d. – 60 metų, kai Akmeninėje (Pakruojo r.) gimė (1948) JUOZAS ATKOČIŪNAS, inžinierius, habil. technologijos m. dr., profesorius. 1951-1962 mokėsi Ramygalos vidurinėje mokykloje. 1962-1967 studijavo KPI statybos fak., 1969-1972 – VISI Mechanikos katedros aspirantūroje. Stažavosi Armėnijoje, Lenkijoje, Maskvoje. Vadovėlių „Statybinė mechanika“. „Programos ir uždavinių sprendimas ESM“ (1990), „Statybinės mechanikos ir uždavinių sprendimas kompiuteriais“ (1995), bendraautorius, monografijos „Kartotinai apkraunamų tampriųjų plastinių sistemų skaičiavimas“ (1994) autorius. Lietuvos valstybinės premijos (1993) laureatas.
8 d. – 60 metų, kai Klaibūnuose (Anykščių r.) gimė (1948) POVILAS ŠIAUČIŪNAS, dailininkas grafikas. 1978 baigė Valstybinės konservatorijos Klaipėdos kultūros fakulteto Dailės skyrių. Nuo 1978 gyvena Panevėžyje. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rusijoje, Italijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV, Australijoje ir kt.) Nuo 1990 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Sukūrė estampų, šaržų, plakatų, per 800 ekslibrisų ir kt.
17 d. – 90 metų, kai Ročesteryje (JAV) gimė (1918) JUOZAS SUBATAVIČIUS, vertėjas, redaktorius. 1921 kartu su tėvais grįžo į Lietuvą. Baigęs Kupiškio progimnaziją, 1934-1938 mokėsi Panevėžio valstybinėje berniukų gimnazijoje, įsijungė į „Meno kuopos“ veiklą, rašė eilėraščius, kuriuos spausdino moksleiviškuose periodiniuose leidiniuose. 1948 baigė VU. 1948-1950 dirbo „Eltos“ žurnalistu ir vertėju, o nuo 1950 „Vagos“ leidyklos redaktoriumi. Vertė daugiausia iš anglų kalbos. Mirė 1990 04 20.
20 d. – 50 metų, kai Panevėžyje gimė (1958) DIANA RADAVIČIŪTĖ, dailininkė grafikė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1982 baigė VDI, stažavosi Švedijoje. Tarptautinių parodų, Baltijos šalių grafikos trienalių, bienalių, knygų iliustracijų parodų dalyvė ir prizininkė.
27 d. – 125 metai, kai Skrebotiškiuose (Pasvalio r.) gimė (1883) VINCAS GEIGA, pulkininkas, pirmasis artilerijos pulko vadas. Tėvams persikėlus į Vaivadus, mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Studijavo Peterburgo Kadetų mokykloje. 1918 grįžo į Lietuvą, 1919 stojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę, paskirtas artilerijos pulko vadu. Dalyvavo mūšiuose vaduojant Panevėžį iš bolševikų. 1926 išėjęs į atsargą gyveno tėvų ūkyje Vaivaduose. Mirė pasibaigus II-jam pasauliniam karui.
27 d. – 80 metų, kai Anitavoje (Vadoklių vlsč.) gimė (1928) VAIDOTAS ANTANAITIS, miškininkas, habil. dr. (biomedicinos mokslai, 1994), profesorius. 1952 baigė Leningrado miškų technikos akademiją. Dėstė LŽŪA. 1990-1992 – LR miškų ūkio ministras, 1992 – 1993 LR ambasadorius Vokietijoje. 20 knygų, apie 400 str. miškų tvarkymo ir ekologijos klausimais, tarp jų „Miško naudojimas“ (1981), „Miškotvarka“ (1988) ir kt. autorius.