2021 m. vasario mėn. kraštotyros kalendorius
- Titulinis
- Kraštotyros kalendorius
- Kraštotyros kalendorius 2021 metų
- 2021 m. vasario mėn. kraštotyros kalendorius
5 d. – 115 metų, kai (1906) Žižmiuose (Ramygalos sen.) gimė LEONARDAS DAMBRIŪNAS, kalbininkas, vadovėlių autorius, visuomenės veikėjas. 1920-1927 mokėsi Ramygalos gimnazijoje. Parengė nelietuvių pradžios mokykloms „Lietuvių kalbos gramatiką“ (1-2, 1937; su J. Kaplanu), „Kalbos patarėją“ (1939) ir kt. 1949 apsigyveno JAV, kur išleido dar Lietuvoje parengtą mokykloms skirtą „Lietuvių kalbos sintaksę” (1946, 1947), parašė knygas „Lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektai” (1960), „Lietuviškas auklėjimas šeimoje” (1964) ir kt. Mirė 1976 11 24 Vašingtone.
9 d. – 95 metai, kai (1926) Marijonavoje (Velžio sen.) gimė ANTANINA MACKEVIČIŪTĖ-BARČIENĖ, aktorė. Aktorė sukūrė daugiau kaip 100 teatro vaidmenų Henriko Vancevičiaus, Jono Vaitkaus ir kitų režisierių spektakliuose, vaidino kine ir televizijoje, buvo lietuviškos poezijos skaitovė. A. Mackevičiūtė buvo viena impozantiškiausių ir jausmingiausių Kauno dramos teatro aktorių. Jos vaidmenų sąraše – gražuolės, klastingos, stiprios ir aistringos moterys: Rozina P. Beaumarchais „Figaro vedybose“ (1952), Nataša A. Čechovo „Trijose seseryse“ (1960), Donja Anchela P. Calderono „Damoje Vaiduoklėje“ (1960), Angustija F. Garsia Lorcos „Bernardos Albos namuose“ (1964), Moteris J. Vaitkaus ir E. Ignatavičiaus „Svajonių piligrime“ (1975), Serafima Petrovna K. Sajos „Mediniuose balandžiuose“ (1975), Ponia Pradulskienė A. Griciaus „Palangoje“ (LTV pastatyme), Madam Nemo LTV spektaklyje „Nemo bankas“... Paskutinis aktorės vaidmuo Kauno dramos teatre buvo kartu su režisiere Danute Juronyte 1996 m. sukurtas monospektaklis „Dar kartą atsigręžiu...“ pagal Birutės Pūkelevičiūtės kūrybą. Mirė 2011 03 02 Garliavoje.
12 d. – 80 metų, kai (1941) Baroniškiuose (Paįstrio sen.) gimė BRONISLOVAS MAŽYLIS, inžinierius, medžio drožėjas, kraštotyrininkas, Paįstrio krašto metraštininkas. Drožia stogastulpius, skulptūrėles, medalius. Išleido knygelę „1863 metų sukilimo atgarsiai Paįstrio apylinkėse” (1998), parengė knygą „Kur Įstras pievomis virvena“(2010, su kt.). 2015 metais apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
13 d. – 90 metų, kai (1931) Petrauskynėje (Paįstrio sen.) gimė STASĖ ŽILVITYTĖ-MIKELIŪNIENĖ, bibliografė, tautodailininkė, kraštotyrininkė. Parengė literatūros rodyklę
„Panevėžys. 1940-1980” (1983) ir „Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių rinkinių rodyklę” (2004), „Kur Įstras pievomis virvena“ (2010, su kt.).
2014 metais apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
17 d. – 120 metų, kai (1901) Girsūduose (Pasvalio r.) gimė PETRAS RAUDUVĖ, kunigas, literatas, savanoris. Mokėsi Panevėžio ir Mintaujos gimnazijose. 1925 įšventintas kunigu. 1929-1930 vikaravo Naujamiestyje, vėliau Dusetose, Aviliuose, Degučiuose, Pamūšyje ir kt. 1953-1964 klebonavo Miežiškiuose. Mirė 1982 08 20 Šeduvoje.
19 d. – 150 metų, kai (1871) Užliaušiuose (Krekenavos sen.) gimė JUOZAS STAKAUSKAS, kunigas, švietėjas, „Saulės” draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas, vienas iš lietuviškos gimnazijos Panevėžyje organizatorių (1915). Mirė 1944 08 07 Upytėje.
Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas kunigo Juozapo Stakausko rankraštis – trijų dalių atsiminimai „Trys lietuvių tautos pagrindai“. Didžiąją jų dalį autorius skyrė savo gyvenimui ir veiklai Panevėžyje aprašyti, o beveik visas 2-asis atsiminimų tomas skirtas Pirmojo pasaulinio karo įvykiams Panevėžyje.
20 d. – 95 metai, kai (1926) Varaniškiuose (Kupiškio r.) gimė VITOLDAS RAZMISLAVIČIUS, pedagogas, medžio meistras. Mokė vaikus medžio darbų , yra dešimties kryžių autorius, dirbo bibliotekininku Sodelių bibliotekoje. Mirė 2009.