Žymūs kraštiečiai

  • Kazimieras Žoromskis

    Kazimieras Žoromskis

    Gimė 1913 m. kovo 4 d. Zacišiaus vs. (dabar Smilgių sen., Panevėžio r.). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje 1928-1936 m., Kauno meno mokykloje. 1942 baigė Vilniaus dailės akademiją. Išvykęs į Vieną, 1945 baigė Vienos meno akademiją. 1945-46 studijavo freskos kursą Romos karališkoje akademijoje. Vėliau gyveno Ispanijoje. Madrido šiuolaikinio meno muziejuje 1947 m. buvo surengta pirmoji K. Žoromskio personalinė paroda.

    Skaityti daugiau...

  • Rasa Juknevičienė

    Rasa Juknevičienė

    Gimė 1958 m. sausio 26 d. Tiltagalių kaime,  Panevėžio rajonas 1976 m. baigė Panevėžio 10-ąją vidurinę mokyklą, 1977 m. įstojo į Kauno medicinos institutą, kurį 1983 m. baigė ir įgijo gydytojos specialybę. 1983 m. dirbo Panevėžio centrinėje ligoninėje, 1984–1990 m. Pasvalio centrinės ligoninės pediatrė. Kovo 11 d. Akto signatarė, 1990-1992 m. buvo išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. Nuo 1993 m. Tėvynės Sąjungos Lietuvos konservatorių narė. 1996, 2000, 2004,  2008 ir 2012 m. išrinkta į LR Seimą. 

    Skaityti daugiau...

  • Matas Grigonis (1889-1971)

    Matas Grigonis (1889-1971)

    Nuo 1908 m. rudens Matas Grigonis  persikėlė į Panevėžį ir 1908-1914 m. dirbo Panevėžio labdarių draugijos pradinės mokyklos – pirmosios lietuviškos pradinės mokyklos Panevėžyje – vedėju, taip pat šios draugijos bibliotekoje. 1908-1915 m. jis tyrė, ką mokiniai skaito, paskelbė apie tai publikacijų. Panevėžyje M. Grigonis įsitraukė į dramos, muzikos ir dainos draugijos "Aidas" veiklą ir ją pagyvino: vaidino draugijos spektakliuose, juos režisavo, pasižymėjo kaip geras deklamuotojas.
    1912 m. susibūrus Artistų mėgėjų kuopai – pirmajai profesionalaus teatro užuomazgai Panevėžyje, – jis buvo išrinktas pirmuoju šios kuopos pirmininku ir tas pareigas ėjo 1912-1914 m., kol pasitraukė iš šios veiklos, nebepakęsdamas nesąžiningos kritikos.

    Skaityti daugiau...

  • Jonas Mačiulis-Maironis (1862-1932)

    Jonas Mačiulis-Maironis (1862-1932)

    Pirmojo pasaulinio karo metu Kunigų seminariją paleidus, 1915-1918 metais poetas apsigyveno Krekenavoje pas vietos kleboną Kazimierą Kazlauską. Čia, nevarginamas administracinių ir pedagoginių pareigų, Maironis tarsi atgimė. Gražios apylinkės, nuoširdūs žmonės ir geros sąlygos erdvioje klebonijoje atpalaidavo kūrybines galias. Tai buvo naujas, našus poeto kūrybos periodas. Krekenavos apylinkių grožis bus davęs impulsą sukurti eilėraštį „Nevėžis per karą“. Poetas su Krekenavos klebonu, jo šeimininke Apolonija Petkaite ir savo seserimi Marcele važinėdavo arkliais į Upytę, iš žmonių pasakojimų poetas parašė baladę „Čičinskas“.

    Krekenavoje Maironis parašė tris paskutines poemos „Mūsų vargai“ dalis. Panevėžio vyskupijos kurijos archyve aptiktas šios poemos rankraščio dalis. Unikalų radinį archyvuose atsitiktinai aptiko Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, ieškojęs vertingų dokumentų skaitmeninei Panevėžio istorijos bibliotekai.

    Skaityti daugiau...