Žymūs kraštiečiai

  • Gediminas Karalius

    Gediminas Karalius

    Gediminas Karalius gimė 1942 m. balandžio 27 d. Kaune. Apie 1947 m. kartu su šeima atsikėlė gyventi į Karalių kaimą (Panevėžio r. Vadoklių sen.), 1959 m. baigė Vadoklių vidurinę mokyklą ir tęsė mokslus Kaune. Gediminas Karalius yra žymus Lietuvos skulptorius, profesorius, vienas pirmųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų (1991). Už nuopelnus Sąjūdžio metais skulptorius 2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
    Lietuvos nacionalinės premijos laureato kūryba yra labai plataus spektro, autorius kuria dekoratyvines skulptūras, paminklus, mažąją plastiką. Skulptorius sukūręs dekoratyvines skulptūras („Rytas“ – Vilniuje 1975 m., „Skrydis“– Druskininkuose 1977 m., „Polėkis“ – Juknaičiuose 1985 m., Fontanas Nepriklausomybės aikštėje – Vilniuje 1987 m., „Suolas“ – Švarcenau, Austrijoje, 1993 m., „Legenda-Geležinis vilkas“ – Vilniuje 1995 m.), įspūdingus paminklus bolševikų aukoms atminti – Vilniuje 2004 m.), išmėginęs ir mažąją plastiką („Pantomima“ 1974 m., „Vaisius“ 1975 m., „Šaukštas“ 1977 m., „Nueinanti“ 1979 m.). Sukūrė 50 Lt kolekcines monetas – Vinco Kudirkos

    Skaityti daugiau...

  • Kazimiera Kaupaitė

    Kazimiera Kaupaitė

    Gimė 1880 m. sausio 6 d.  Gudelių k.  (Ramygalos sen.) lietuvių katalikų vienuolė. Šv. Kazimiero seserų kongregacijos (kazimierietės ) įsteigėja ir generalinė vyresnioji. Dievo tarnaitė (1986). Brolio A. Kaupo   kviečiama 1897  atvyko į Scrantoną, susipažino su nazaretiečių vienuolijos gyvenimu. 1902–05 mokėsi Šv. Kryžiaus vienuolyne Ingenbohlyje (Šveicarija). 1905 Scrantone įstojo į Nekalčiausiosios Marijos Širdies seserų vienuolyną, 1907 – į Šv. Kazimiero seserų kongregaciją Mount Carmelyje, 1911 persikėlė į Čikagą, 1913 išrinkta kongregacijos generaline vyresniąja. 1920–34 gyveno Pažaislyje, čia 1920 įkūrė vienuolyną. Lietuvoje įsteigė pradžios ir aukštesniųjų mokyklų, ligoninių, bendradarbiavo laikraštyje „Šaltinis“ ir kitoje spaudoje. Apdovanota Gedimino 3 laipsnio ordinu (1933). Mirė 1940 04 17 Čikagoje.

  • Jonas Lelis

    Jonas Lelis

    Jonas Lelis gimė 1914 m. liepos 5 d. Skaistgirių kaime Panevėžio rajone. 1925 – 1933 m. jis mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, o 1938 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Studijuodamas VDU, buvo aktyvus studentų medikų korporacijos „Fraternitas Lituanica“ narys, o 1991 m. dalyvavo atkuriant šią korporaciją Kauno medicinos akademijoje. Dirbo gydytoju Šakiuose, Panevėžyje, Akmenėje. 1944 m. buvo Lietuvos vietinės rinktinės gydytojas. Po karo gydytojo praktiką tęsė Ylakių miestelyje, Skuodo rajone, tačiau netrukus išvyko į Vilnių. 1946 – 1948 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Dermatologijos ir venerologijos institute ir Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. inspektoriumi kovai su odos ir venerinėmis ligomis. 1948 m. – 1958 m. – instituto direktorius. 1950 m. J. Lelis apgynė medicinos mokslų kandidato (dab. daktaro) disertaciją. 1948 – 1994 m. dėstė Vilniaus universitete.

    Skaityti daugiau...

  • Bronius Krivickas

    Bronius Krivickas

    Bronius Krivickas gimė 1919 m. Pervalkuose, Pasvalio valsčiuje. Baigė Biržų gimnaziją. Vėliau, 1938-1943 m. studijavo lietuvių literatūrą Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetuose. Taip pat Bronius Krivickas aktyviai prisidėjo prie Putino globojamos literatų grupės veiklos. Taip pat lankė Vinco Mykolaičio – Putino globojamą „Šatrijos meno kuopą“ bei Balio Sruogos Teatro seminarą. Sunkiais 1938-1939 m. Krivickas redagavo žurnalą pavadinimu „Ateitis“ bei laikraštį „Studentų dienos“. 1944 m. įsidarbino žurnalo „Kūryba redakcijoje“ bei nuo rudens pradėjo mokytojauti Biržų gimnazijoje, kurioje būdamas paauglys, kaip ir buvo minėta, mokėsi pats. Įvykiams pasisukus neigiama linkme, artėjant grėsmingui frontui bei gavus pirmuosius sovietų grasinimus trauktis, kol ne vėlu, Bronius Krivickas svarstė trauktis į Vakarus, tačiau vedamas savo tikrųjų jausmų tėvynei bei patriotizmo, 1945 m. įsijungė į partizanų būrį, kuriame ir toliau tęsė savo, kaip rašytojo veiklą. Jo partizanų padalinys veikė Nemunėlio Radviliškio apylinkėse bei Skaistkalnės miškuose. 1948-1949 m. Krivickas tapo partizanų būrio vado pavaduotoju. 1951-1952 m. priklausė svarbiam LLKS Rytų Lietuvos srities štabui. Jame būdamas jis buvo atsakingas už visuomeninę dalį, redagavo tuometinę partizanų spaudą. Bronius Krivickas žuvo 1952 m. rudenį, Raguvos miške. Palaidotas Panevėžio rajono Putiliškių kaimo kapinėse.