Panevėžiečių poezija skambėjo Troškūnuose

Panevėžio rajono literatų klubas „Polėkis“ per savo 2017-ųjų paskutinįjį susitikimą vyko į Troškūnus. Liko sužavėti apsilankymu gretimo Anykščių rajono miestelyje. Nuvykę pirmiausia buvo pakviesti aplankyti Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčią. Sutiko ir visą buvimo laiką lydėjo, pasakojo daug žinantis, paslaugus bažnyčios patarnautojas.
Mūrinė bažnyčia statyta (1774-1789), joje gausu barokinių elementų, septyni altoriai. Vertingiausias kūrinys bažnyčioje – stebuklingu laikomas Marijos Rožančiaus Karalienės paveikslas, kurį turbūt atsivežė bernardinai 17 a. pab. atvykdami į Troškūnus. 18 a. pab. pastatytas ir mūrinis U formos naujas vienuolyno pastatas.
Vienas iš kelionės sumanymų buvo paskaityti ir pasiklausyti po bažnyčios skliautais aidinčių savo kūrybos sakralios poezijos posmų. Klubo koordinatorės Vidmantos Trečiokienės padrąsinti savo eiles skaitė Ona Bartulytė, Stasys Grigas, Valerija Jagelienė, Adelė Samulionienė, Vidutė Sereikienė, Ona Striškienė, Emilija Valentinavičienė. Akustika buvo puiki, nuotaika pakylėta, o jausena nenusakoma.
Apžiūrėtas bažnyčios rūsys, dalis jo restauruota. Palaidojimams skirtame rūsyje kapaviečių neišliko. Čia buvo vienuolių laidojimo patalpa, koridoriuje stovėjo karstai, sarkofagai. Po 1863 m. sukilimo carinė valdžia uždarė vienuolyną, viskas pradėjo nykti.
Lankytasi vienuolyno patalpose. Pirmojo aukšto koridoriaus sienas puošia dovanoti kraštiečio amerikiečio savamokslio dailininko Jono Mačėno darbai. Yra gražiai suremontuota erdvi salė ir kitos patalpos. Antrame aukšte kambariai atvykstantiems.
Lydimi klubo narės mokytojos Onos Bartulytės ėjome į senąsias, dar 18 a. įsteigtas kapines. Kapinės yra apjuostos akmenų mūro tvora. Kapinėse yra koplyčia, daug senų medžiu, įdomių paminklų. Ėjome prie Felicijos Bartkevičienės (1873 –1945) palaidojimo vietos. Didelių tujų apsuptyje, kapavietėje šalia savo sesers Juzefos Okuličienės, palaidota viena žymiausių 20 a. pr. bei tarpukario Lietuvos moterų.
Felicija Bortkevičienė dar 19 a. pab. gyvendama Vilniuje įsitraukė į liberaliosios visuomenės veiklą, rūpinosi „Varpo“, „Ūkininko“ bei kitų draudžiamų leidinių platinimu. Ji buvo viena spaustuvės „Varpas“ steigėjų, 1922-1936 m. buvo laikraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė, straipsnių autorė. Dalyvavo Valstiečių liaudininkų partijos veikloje 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo atstovė. Pasak amžininkų, buvo viena intelektualiausių to meto asmenybių, galėjusi ir valstybės prezidente būti. Prie kapo uždegėme žvakes.

Ona Striškienė, Lietuvos kaimo rašytojų, Panevėžio rajono literatų klubas „Polėkis“ narė


Paskutinį kartą redaguota: 2023-12-14, 10:25:27