J. Tumo-Vaižganto 145-ųjų gimimo metinių renginys Ustronės k., Panevėžio r. 2014 m.
- Titulinis
- Galerija
- Foto galerija
- 2014
- J. Tumo-Vaižganto 145-ųjų gimimo metinių renginys Ustronės k., Panevėžio r. 2014 m....
Panevėžio rajono viešoji biblioteka savo krašto visuomenę pakvietė į Juozo Tumo-Vaižganto 145-ųjų gimimo metinių renginį, kuris vyko bibliotekos muziejuje Ustronėje.
Likimas lėmė, kad blaškomas po visą Lietuvą, 1902 metų pavasarį J. Tumas-Vaižgantas buvo atkeltas klebonauti į Vadaktėlių bažnyčią. Iš čia jis dažnai pėsčias patraukdavo į netoliese gyvenančių Vidugirių sodybą, kur svirne, antro aukšto kambarėlyje, mėgdavo ne tik padirbėti, bet ir pailsėti, jausdamasis saugus nuo policijos ir žandarų akių. Čia saugu buvo susitikti su knygnešiais Kazimieru Ūdra, Jurgiu Bieliniu ir kitais, čia niekieno netrukdomas, galėjo rašyti, darbuotis prie „Tėvynės sargo‘. Yra išlikę amžininkų atsiminimų, kad Vaižgantas pats tvarkydavęs knygnešių atvežtas knygas, pakuodavęs jas į ryšulius, kitas dėdavęs į slėptuvę, užsidaręs svirne, iki išnaktų skaitydavęs.
Komunikacijos centro "Kalba. Knyga. Kūryba“ direktorė Lionė Lapinskienė skaitė pranešimą „Juozas Tumas-Vaižgantas ir lietuvių tautinis atgimimas“ . Savo kalboje lektorė pažymėjo, kad Juozas Tumas-Vaižgantas – viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių, tautinio atgimimo veikėjas. Vaižgantas tautą suvokė kaip esmingą žmoniškumo formą, kuri auga iš gimtosios žemės, istorijos, atsiskleidžia per kalbą, kūrybą, tvirtus tarpusavio santykius. Pagrindinis Vaižganto veiklos tikslas buvo jungti tautą, kuri tarnautų tėvynei ir jos labui. L.Lapinskienė kalbėjo apie tai, kuo Vaižgantas brangus Panevėžio krašto žmonėms.
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė skaitė pranešimą „Keli Juozo Tumo-Vaižganto ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bendravimo štrichai“.
Savo pranešime V. Vasiliauskaitė pateikė paraleles tarp šių dviejų iškilių asmenybių. Abu dirbo prie pirmo lietuviško dienraščio „Vilniaus žinios“, beletristikos ėmėsi iš sąmoningo suvokimo, kad grožinės literatūros stinga paprastiems Lietuvos žmonėms. Taip pat Juozas Tumas-Vaižgantas užrašė liaudies dainų Naujamiesčio tarme, rūpinosi G. Petkevičaitės-Bitės parašytų straipsnių viešu paskelbimu.
Iš Vaižganto gimtinės atvykusi Aldona Širvinskienė pasakojo apie Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejau veiklą ir jame vykstančius renginius.
Aktoriai Ligita Kondrotaitė ir Rimantas Teresas literatūrinėje kompozicijoje „Aš mylėjau Lietuvą“ vaizdingai atskleidė ir parodė įvairiapusį kūrybinį Juozo Tumo-Vaižganto palikimą.
Vaižganto kūrybos grožis, esminės jo gyvenimo nuostatos ir filosofija neabejotinai turi išliekamąją vertę.
Parengė vyr. bibliografė kraštotyrai Vidmanta Trečiokienė
