Sventickas, V. Dar gurinių : užrašai ir esė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2018], 397 p.
"Dar gurinių" – taip vadinasi žinomo literatūros kritiko Valentino Sventicko užrašai. Dažniausia trumpi, atsiradę savaime. Apie ką? Apie margą gyvenimą, apie politiką, apie literatūrą ir kultūrą apskritai. Panašią originalaus žanro knygą „Guriniai“ autorius yra išleidęs 2013 m., už ją apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės literatūrine premija.
Trumpi dienoraštiški užrašai atskleidžia literatūros kritiko reagavimus į socialinius reiškinius, gyvenimo pokyčius, aktualius literatūros ir kitų menų raidos procesus. Į dienoraštiškus užrašus įsiterpia autobiografinių refleksijų, aprėpiančių ir tremtinių patirtis, autoriaus pomėgius meistrauti arba grybauti. Savaime iškylančios paralelės yra vienas ryškiausių kritiko eseistikos bruožų.
Margaspalvėje užrašų įvairovėje laiko nulemtos situacijos (valstybės atkūrimo šimtmetis, nacionalinio transliuotojo sukaktims skirtų laidų turinys, ginčai dėl kolaboravimo, prisitaikymo, emigracijos, svetimvardžių rašybos) pinasi su mintimis apie naujas knygas, jų vertinimus, apie kai kuriuos rašytojus – Romualdą Granauską, Viktoriją Daujotytę, Kazį Bradūną, Petrą Dirgėlą, Justiną Marcinkevičių, Juozą Aputį, Salomėją Nėrį, Antaną Kalanavičių, Aidą Marčėną, Marcelijų Martinaitį ir kitus.
V. Sventickas, literatūros lauke žinomas kaip monografinių studijų, straipsnių, recenzijų autorius, analitiškas ir racionalus, gurinių knygoje pasirodo ir kitoks. Trumpi jo užrašai kuria vaizdą, nuotaiką, aliuzijas, ironizuoja ir intriguoja, turi ir lyrizmo, ir pokštavimo, ir egzistencinės rezignacijos spalvų.
Turinys