Įamžintas laikas

Tarkovskis, Andrejus. Įamžintas laikas: Maskva – Sen Gregorijus – Paryžius, 1970-1986. – Vilnius : Kitos knygos, [2021]. – 308 p., iliustr.

Knygoje „Įamžintas laikas“ režisierius Andrejus Tarkovskis žvelgia į kiną kaip į laiko meną. Jis atskleidžia kino kūrimo užkulisius ir savąjį metafizinį, filosofinį metodą. Šis taip ir liko apipintas legendomis ir nepakartotas gausių jo sekėjų ir tyrinėtojų. Tarkovskis paaiškina, kodėl rizikavo likti nesuprastas, atsako į žiūrovų laiškus. Autorius svarsto apie kino poveikį, menininko tikslą, gyvenimo prasmę, meilę, mirtį ir nemirtingumą.

Bandymai atsakyti į amžinuosius klausimus, užfiksuoti paskutinėmis jo gyvenimo valandomis, paverčia knygą unikaliu liudijimu.
Andrejus Tarkovskis (1932–1986) – kino klasikas, spėjęs sukurti tik septynis ilgametražius filmus: „Ivano vaikystė“, „Andrejus Rubliovas“, „Soliaris“, „Veidrodis“, „Stalkeris“, „Nostalgija“ ir „Aukojimas“. Visi jie – nepavaldūs laikui.
„Kinas man yra daugiau nei darbas – tai mano gyvenimas, ir kiekvienas filmas yra gyvenimo aktas.“
(Andrejus Tarkovskis).
„Skaityti šią knygą – tai suvokti ir permąstyti Tarkovskio mintis apie kino meno esmę, apie menininko pašaukimą. Tai nukeliauti savo paties kelią pagal genijaus skelbiamą tiesą. Ant Tarkovskio kapo Paryžiuje užrašyta: „Žmogus, kuris matė angelą“. Tokių žmonių kino meno istorijoje vienetai. O gal tik Tarkovskis.“
(Izolda Keidošiūtė, kino kritikė, žurnalistė).

Turinys