Literatūros paroda „Laisvės dalią Tėvynei parnešę“

Literatūros paroda „Laisvės dalią Tėvynei parnešę“

Vasario 16-ąją minime svarbią mūsų tautai ir valstybei dieną – Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktį, prisimename ilgą ir nelengvą kelią, nueitą iki Kovo 11-osios – Nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Šioms dviem Lietuvos valstybingumo šventėms paminėti Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama literatūros paroda „Laisvės dalią Tėvynei parnešę“, pristatanti knygas apie Lietuvos laisvės kovas ir jos karius – partizanus.

Didelio masto partizaninio karo organizavimas Lietuvoje prasidėjo 1944 m., sovietams antrą kartą okupavus mūsų šalį. Per pirmuosius dvejus metus miškuose susitelkė apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų, pasiryžusių kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės. Pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Aktyvios kovos truko beveik 10 metų (1944–1953 m.), per šį laikotarpį žuvo apie 20 tūkst. partizanų.

Už Lietuvos laivę kovojusiems ir nelygioje kovoje kritusiems didvyriams skirta išties nemažai leidinių: P. Gaidelio „100 širdžių ant Tėvynės laisvės kovų aukuro“ ir „Lietuvos laisvės kovų pogrindinio fronto kariai“ (I d.), A. Šemetos „Eilinio partizano atsiminimai“, L. Vincės „Mūsų nepalaužė“, B. Gailiaus „Partizanai tada ir šiandien“, V. Vaitkevičiaus ir A. Petrauskienės „Lietuvos partizanų valstybė“, V. Terlecko „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai“, B. Vaičėno „Partizano sąsiuviniai“, „Laisvės kovų archyvo“ leidiniai ir daugybė kitų.

Dramatiški to meto įvykiai, kovotojų dvasiniai išgyvenimai, likimai, santykiai su artimaisiais ir tautiečiais atskleidžiami ir per asmenines istorijas bei prisiminimus. Šie biografiniai pasakojimai tarsi mozaikos detalės susideda į vientisą, spalvingą istorinį paveikslą: A. Anušausko „Aš esu Vanagas“, M. Ėmužio „Partizanė. Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose“, J. Jakavonio „Šalia mirties“, leidinys „Adolfas Ramanauskas-Vanagas partizanų gretose“, V. Valiušaičio „Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės atsiminimuose ir amžininkų liudijimuose“, V. Vitkausko „Juozas Lukša Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“ etc.

Ne mažiau įtaigūs partizanų portretai ir grožinėje literatūroje: istoriko ir publicisto B. Gailiaus romane „Kraujo kvapas“ – neišvengiamos žūties nuojauta, išdavystė ir mirtina kova Žemaitijos miškuose. Netikėti siužeto vingiai, šiurpūs pokario žmonių išgyvenimai, partizaninės kovos – gyvoje, dinamiškoje, jaudinančioje V. Papievio knygoje „Brydė“. J. Sajauskui miniatiūrų apie pokario Lietuvą rinkinyje „Ten, už lango“ aktualiausia yra žmogaus egzistencija ribinėse situacijose, 2015 m. ši knyga apdovanota Krašto apsaugos ministerijos Patriotų premija. Labiausiai nesuprastu lietuvių romanu vadinamas M. Ivaškevičiaus „Žali“ – tai postmodernistinis tekstas, novatoriško pasakojimo konstravimo, savitos kalbos, istorinių faktų ir fikcijos derinys, sukėlęs visuomenėje daugybę diskusijų, atskleidusių, kokia visuotinai jautri tema, tarsi negyjanti žaizda, tai vis dar yra.     

Visi šie paminėti parodos leidiniai, taip pat ir kitos eksponuojamos knygos, fotoalbumai, dokumentų rinkiniai liudija istorinę tautos atmintį ir pagarbą kovojusiems bei žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Paroda bus eksponuojama iki Kovo 16 d.

Visus leidinius galima užsisakyti ir el. paslaugų portale iBiblioteka.lt

Parengė vyr. bibliotekininkė Skirmantė Petrauskienė