Inovatyviose bibliotekų iniciatyvose – raktas į vaikus ir paauglius
Inovatyviose bibliotekų iniciatyvose – raktas į vaikus ir paauglius
Beveik 16 000 dalyvių, 3300 mobiliosios programėlės „Draugoteka“ atsisiuntimų, 3000 naujų knygų, 1700 edukacijų ir 39 nauji knygomatai Panevėžio, Klaipėdos, Kauno regionuose. Tokie pagrindiniai projekto „Inovatyvūs Lietuvos bibliotekų skaitymo skatinimo sprendimai vaikų ir jaunimo socialinių santykių kūrimui su aplinka“ skaičiai.
Projekto veiklų rezultatai pristatyti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.
„Šiuo projektu norime didinti kultūros paslaugų prieinamumą (ypač kaimiškosiose vietovėse) ir spektrą 10–15 metų vaikams bei paaugliams – t. y. 5–8 klasių moksleiviams. Būtent jiems pasiūlėme prasmingą, naudingą, kokybišką, inovatyvų laisvalaikį – per knygas, skaitmeninį žaidimą „Draugoteka“, tikslinius užsiėmimus mokytis megzti stipresnius socialinius ryšius su aplinkiniais žmonėmis ir bendraamžiais, susirasti draugų, būti empatiškam ir tolerantiškam, geriau pažinti save. O kartu – dar kelis variantus, kur rasti atsakymus į jiems svarbius klausimus, kreiptis pagalbos“, – sako Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus projektų vadovė Raimonda Gvozdienė.
Taip pat labai svarbu, kad projektu formuojami jauno žmogaus įpročiai gilinti žinias apie patikimos informacijos šaltinius, poreikis dalyvauti kultūrinėse veiklose, naudotis bibliotekų paslaugomis, skatinamos naujos patirtys.
Į projektą įsitraukė Panevėžio, Kauno bei Klaipėdos regionų 39 savivaldybių viešosios bibliotekos, tarp jų ir Panevėžio rajono Velžio bei Raguvos bibliotekos.
Rezultatai pranoko lūkesčius – tai įrodė bibliotekininkų atliktas projekte dalyvavusių 10–15 metų vaikų ir paauglių tyrimas. Apklausta per 3200 respondentų, iš jų net 49 proc. gyvena kaimiškosiose vietovėse – suskaičiuota, kad veiklos pasiekė net 711 kaimų/vienkiemių. Atsakymai leidžia daryti prielaidą, kad jaunuoliams kultūrinių paslaugų prieinamumas pagerėjo 89,3 proc. Net 99 proc. apklaustųjų vienokias ar kitokias veiklas, produktus išbandė pirmąkart. Džiugina ir kita – tai, kad projektas jiems atnešė asmeninės naudos. Kokios? Moksleivių teigimu, jie atrado biblioteką kaip erdvę, kur galima gerai ir naudingai praleisti laiką. Pradėjo daugiau skaityti. Padėjo stiprinti santykius su draugais, bendraklasiais. Sužinojo naujų dalykų, rado asmeninių problemų sprendimo būdus ir kt.
„Įtraukdami kaimus, miestelius išvystėte didžiulio pločio inciatyvą. Be to, dirbdami su sunkiausiai pasiekiama paauglių grupe sugebėjote juos ne tik prakalbinti, bet ir atrakinti – pasipasakoti apie skaudulius, įtikinti, kad gali sau leisti būti kitokie. Būti savimi. Tam tikrai reikia inovatyvaus mąstymo. Kita vertus, galima prisiūlyti daug naujovių (dirbtinis intelektas etc.), tačiau nesant poreikio tai būtų vienpusė investicija. Būtent todėl labai svarbu nuo mažų dienų ugdyti paklausą kultūrai, menui, kūrybiškumui. Tam, kas turi įtakos žmogaus asmeninėms savybėms, padeda rinktis, priimti sprendimus, rasti atsakymus“, – teigia Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovė Eglė Saudargaitė.
Projektas „Inovatyvūs Lietuvos bibliotekų skaitymo skatinimo sprendimai vaikų ir jaunimo socialinių santykių kūrimui su aplinka“ jau įvertintas šalies mastu. Skaitmeninių inovacijų konkurse „Skaitmeninis knygnešys 2023“ mobilioji programėlė „Draugoteka“ nugalėjo kategorijoje „Išmaniosios gyvenvietės ir urbanizacija“ ir atstovauja Lietuvai konkurse „World Summit Awards 2023“ Čilėje.
Projekto patirtis ketina perimti Vilniaus, Šiaulių regionai.
Projekto „Inovatyvūs Lietuvos bibliotekų skaitymo skatinimo sprendimai vaikų ir jaunimo socialinių santykių kūrimui su aplinka“ vykdytojai ir partneriai – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka, kūrybinė studija BLACK BOOK (Norvegija).
Projektas finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų priemonės „Kultūros prieinamumo plėtojimas ir kultūrinio švietimo stiprinimas“ lėšomis. Tam skirta 219 978 Eur.
Informacija pasidalino vyr. bibliotekininkė Lida Žukauskaitė
