• Szlakiem bohaterów Potopu Henryka Sienkiewicza

    Szlakiem bohaterów Potopu Henryka Sienkiewicza

    Bajor A. A. ilgus metus dirbo Vilniaus lenkiškuose leidiniuose. Keturiasdešimt metų domėjosi Nobelio premijos laureato lenkų rašytojo Henriko Senkevičiaus (1846–1916) „Tvano“ herojų „pėdsakais“. Rašytojo 100 metų jubiliejui išleido knygą. Autorė įdomiai pateikia informaciją: pirmiausia – ištrauka ir H. Senkevičiaus kūrinio, po to – jos įspūdžiai vietoje. Aprašomos Panevėžio rajono vietovės: Krekenava, Liubičiai, Mitriūnai, Raguva, Vadaktėliai, Upytė ir kt. Nemažai vietos skirta kitoms Lietuvos vietoms: Biržams. Kėdainiams, Klovainiams, Joniškėliui, Ariogalai, Šiauliams ir t. t.

    Pateikiama informacija vertinga gidams ir visiems besidomintiems savo kraštu.

  • Steigiamajam Seimui – 100

    Steigiamajam Seimui – 100

    Atvirukų rinkinį „Steigiamajam Seimui – 100“, skirtą paminėti 1920 m. gegužės 15 d. darbą pradėjusį Lietuvos modernaus parlamentarizmo pradininką Steigiamąjį Seimą parengė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas.

    Atvirukų rinkinyje panaudoti istoriniai kadrai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Pinigų muziejaus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir Seimo kanceliarijos darbuotojų asmeninių archyvų.

  • Žemė prašo nepamiršti vardų

    Žemė prašo nepamiršti vardų

    Mūsų mirusių kaimų knyga - tai sąvadas sovietmečiu suardytų, sunykusių Lietuvos kaimų ir viensėdžių bendruomenių, kurių vardai panaikinti ir iš valstybinių apskaitos duomenų. Kaimų ir viensėdžių teritorijos, su vienokiomis ar kitokiomis gyvenviečių formomis ir naudmenimis, sudaro valstybės "kūno" agrarinę dalį, bendruomenių ūkinė veikla palaiko valstybės gyvybingumą, susigyvenimas (bendruomeniškumas) saugo tautos sielą - prigimtinę kultūrą, o vardai yra krašto kultūrinės-istorinės atminties lobynas. Jie atskleidžia ne tik kalbos grožį. Vardai primena įvykius, bendruomenių socialinį statusą, būdą, verslus, įkūrėjų pavardes, kraštovaizdžio bruožus. Jų gausa liudija tankų valstybės teritorijos apgyvenimą XX amžiaus viduryje ir mūsų tautos buvusią gausą. Pagal juos atsekame prosenelių kilties vietas - jungties taškus, kuriais esame susieti su šituo kraštu. Perduodami iš lūpų į lūpas, kartojami karta iš kartos šimtmečiais, jie tapo kolektyvinės atminties dalimi, visos tautos kultūros paveldu.

  • Bibliotheca Lituana. T. 5

    Bibliotheca Lituana. T. 5

    Tęstiniame mokslo darbų rinkinyje skelbiamos Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos organizuotoje konferencijoje skaitytų pranešimų apžvalgos ir straipsniai, skirti teorinėms ir praktinėms autobiografinės raštijos funkcionavimo, egodokumentinio paveldo identifikavimo ir sklaidos problemos. Publikacijose pristatomi paveldo rinkiniai ir pavieniai objektai, atkreipiamas dėmesys į egodokumentikos tyrimus lokalinės istorijos kontekste, aptariami Aukštaitijos knygos kultūros metmenys.

Puslapis 1 iš 69