Paskutinėje enciklopedinio leidinio knygoje – „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis“ 2-oji dalis – pateikiami mūšiai ir kautynės, vykusios Žaliosios rinktinės, Vytauto ir Algimanto apygardų teritorijose.
Leidinyje sukaupta ir suklasifikuota daug išsamios informacijos: Lietuvos laisvės kovotojų žūties datos, vietos ir aplinkybės. Jis esmingai papildytas žemėlapiais, kuriuose pažymėtos minimų kautynių vietos, jų metai ir aprašymo numeriai. Leidinys iliustruotas archyvinėmis Lietuvos partizanų ir jų kovą įamžinančių memorialų, paminklų ir kitų atminimo ženklų nuotraukomis, pateikiami išsamūs iliustracijų aprašai ir asmenvardžių rodyklė. Ši knyga padės išsamiau susipažinti su Lietuvos partizanų kova, geriau suvokti laisvės kovos mastą ir netektis.

Knygoje „Kultūrišku keliu. Juozo Tumo-Vaižganto laiškai" aptariama Juozo Tumo-Vaižganto (1869-1933) korespondencija, padedanti geriau pažinti šmaikštų, vietoje nenustygstantį rašytoją. Jis gausiai susirašinėjo su XIX a. pabaigos - XX a. pirmos pusės kultūros ir literatūros veikėjais, tad tiriamuose laiškuose atsiskleidžia, kaip lietuvių visuomenė ėjo kultūrišku keliu. Dar 1913 m. Liudas Gira apie epistolinius tekstus rašė: „Ilgainiui gi, kuomet jie galės būti ištisai išspausdinti, bus tai tikrai indomi ir svarbi istorinė medžiaga."

Monografijoje „Kultūrišku keliu. Juozo Tumo-Vaižganto laiškai" ši medžiaga leidžia parodyti, kad laiškai gali būti laikomi vienu pagrindinių epochų sandūroje besiformavusio lietuvių literatūros lauko komunikacinių diskursų, turėjusių lemtingos įtakos kultūrinio bendravimo pobūdžiui.

„Lietuvos laisvės kovų pogrindinio fronto kariai“ – tai pasakojimas apie be galo niūrią, bet kartu didvyrišką mūsų šalies istoriją.

1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, į miškus kautis su raudonaisiais okupantais ir jų vietiniais pakalikais išėjo dešimtys tūkstančių patriotiškai nusiteikusių Lietuvos gyventojų – vyrų ir moterų. Šie narsūs pogrindžio kariai, dar vadinami miško broliais arba partizanais, net beviltiškomis sąlygomis kovojo kupini idealizmo, pasiaukojimo ir šviesiausių vilčių dėl Tėvynės ateities.

Stasys Eidrigevičius (g. 1949) — pasaulyje žinomas grafikas, tapytojas, plakatistas, iliustruotojas, veido teatro kūrėjas ir vizualios metaforos meistras – šioje mažųjų autobiografinių siužetų knygoje pasirodo ir kaip rašytojas.

„Meno klajūno eskizai" – tai trys dešimtys esė – jau ketvirtį amžiaus dailininko rašomi kelionių įspūdžiai ir patirtos istorijos – ir specialiai šiai knygai sukurta, daugiažanrį Stasio kūrybos pasaulį per atskirus žodžius atverianti abėcėlė.