Povilas Kulvinskas

1976–1980 m. P. Kulvinskas dirbo Birštone, ten įkūrė liaudies teatrą, režisavo spektaklius, rengė poezijos vakarus. 1980 m. Vilniaus kultūros mokykloje neakivaizdžiai baigė teatro režisūros studijas. Už nepaklusimą statyti sovietinės ideologijos kupinus spektaklius buvo atleistas iš režisieriaus pareigų. Gyvendamas Birštone, 1980–1982 m. dirbo Kauno dramos teatre, kūrė epizodinius vaidmenis. 1996 m. apsigyveno nusipirktoje nuošalioje sodyboje Anykščių rajone.

P. Kulvinskas rašo tradicinės eilėdaros eiles, kuriose vyrauja meilės motyvai. Savo kūrybą jis publikuoja periodikoje ir rinkiniuose, skaito renginiuose, išleido keliolika poezijos knygelių:
1991 m. – „Sielos giesmė negęstanti“ (eilėraščiai).
1993 m. – „Mylimai“ (meilės lyrika),
1993 m. – „Meilės elegijos“ (eilėraščiai).
1995 m. – „Skaidrumas“ (eilėraščiai).
1996 m. – „Širdies gėlės“ (eilėraščiai),
1996 m. – „Motinai“ (eilėraščių rinktinė, kitas papildytas leidimas – 2002 m.).
1997 m. – „Lietuvaitei“ (eilėraščiai).
1998 m. – „Jausmai ir mintys“ (ketureiliai).
1999 m. – „Motinai, Mylimai, Lietuvai“ (eilėraščių rinktinė).
2000 m. – „Prabudimas“ (eilėraščių rinktinė).
2001 m. – „Meilės amžinumas“ (eilėraščiai).
2002 m. – „Motinai. Pro Memoria“.
2003 m. – „Posmai pasauliui“.
2007 m. – „Žmogaus meilė“ (eilėraščių rinktinė).