Matas Grigonis (1889-1971)

Pirmojo pasaulinio karo metais 1914-1918 m. M. Grigonis pasitraukė į Rusiją, buvo Kinešmos pradžios mokyklos, Voronežo M. Yčo gimnazijos ir Marijampolės "Žiburio" progimnazijos, tuo metu įsikūrusios Jaroslavlyje, mokytojas, visur dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.
Grįžęs į Lietuvą, 1918-1925 m. jis dirbo Panevėžio "Saulės" gimnazijos mokytoju, Panevėžio apskrities pradžios mokyklų instruktoriumi, Panevėžio berniukų gimnazijos vicedirektoriumi. Panevėžyje M. Grigonis vėl dalyvavo atgaivintos "Aido" draugijos veikloje, nuo 1919 m. vasaros buvo jos valdybos narys, vicepirmininkas. Jis rengdavo lietuviškus vakarus, buvo vienas iš "Meno kuopos" įkūrėjų.
1925-1929 m. jis buvo Rozalimo (Pakruojo r.) vidurinės mokyklos direktorius, kol ši mokykla buvo panaikinta.
Dėl pablogėjusios sveikatos – tuberkuliozės ir nusilpusios klausos 1934 m. M. Grigonis buvo išleistas į pensiją. Visam laikui pasitraukęs iš pedagoginio darbo ir apsigyvenęs Senamiesčio vienkiemyje prie Panevėžio, savo laiką skyrė kūrybai ir sodininkystei, iki Antrojo pasaulinio karo toliau dalyvavo Panevėžio "Aido" ir kitų draugijų veikloje, buvo atsakingas už Panevėžio "Aido" draugijos biblioteką, periodiškai vis gydėsi. Jis domėjosi poezijos skaitymu, literatūros kūrinio suvokimu, mokytojo ir bibliotekininko įtaka vaikų skaitymo įpročiams, parašė ir paliko apie tai prisiminimų.
1941-1943 m. M. Grigonis apsigyveno Panevėžyje ir dirbo Panevėžio apygardos teismo civiliniame skyriuje sekretoriumi, buvo Panevėžio 1-osios gimnazijos tėvų komiteto vicepirmininkas. Dėl pablogėjusios sveikatos vėl pasitraukęs iš tarnybos, jis grįžo į sodybą Senamiesčio vienkiemyje, nuo 1945 m. buvo Lietuvos personalinis pensininkas kaip pasižymėjęs mokytojas ir vaikų rašytojas, tačiau sunkiai sirgdamas skurdo.
1948 m. jis įstojo į Vaivadų apylinkėje susikūrusį kolūkį "Pirmyn", buvo išrinktas jo revizijos komisijos pirmininku, kiek laiko ėjo sąskaitininko pareigas. Kaip šio kolūkio atstovas M. Grigonis buvo deleguotas į pirmąjį Sovietų Lietuvos kolūkiečių suvažiavimą, išrinktas jo prezidiumo nariu ir skaitė pranešimą. Pokario Lietuvoje jis išgarsėjo kaip augalų selekcininkas – "mičiurininkas", buvo filmuojamas kino kronikai, pelnė įvairių apdovanojimų augalininkystės laimėjimų parodose. Nuo 1950 m. M. Grigonis buvo kolūkio pirkios-laboratorijos vedėjas, palaikė ryšius su Sovietų Sąjungos "mičiurininkais", bendravo su Lietuvos jaunaisiais gamtininkais, kol apie 1957 m. iš selekcinės veiklos pasitraukė, tik palaikė ryšius su Lietuvoje paplitusiu "jaunųjų mičiurininkų" judėjimu.
Nuo 1965 m. iki gyvenimo pabaigos M. Grigonis gyveno Vilniuje pas sūnų Matą Kastytį.
M. Grigonis nuo 1908 m. iki gilios senatvės bendradarbiavo periodinėje spaudoje, pasirašinėdavo Svirno Žvynės, Mato Gojelio, Dile Mato slapyvardžiais. Jo publikacijas spausdino "Viltis" (nuo 1908 m.), "Šaltinėlis" (nuo 1908 m.), "Vienybė", "Garnys", "Lietuvių balsas", "Lietuva", "Vadas", "Katalikas" (1919 m.), "Ateitis" (1918-1919 m.), "Pavasaris" (1918 m.), "Sekma diena", "Švietimo darbas", "Lietuvos žinios" (1921-1923 m.), "Žvaigždė", "Židinys" (1926 m.), "Panevėžio balsas", "Kraštas", "Kultūra", "Draugija", "Žiburėlis" (nuo 1926 m.), "Naujasis žodis" (nuo 1926 m.), "Žvaigždutė" (nuo 1927 m.), "Sargyba" (nuo 1927 m.), "Kauno naujienos", "Lietuvis" (nuo 1927 m.), "Skautų aidas", "Panevėžio tiesa" (nuo 1952 m.), "Genys" (nuo 1957 m.), "Lietuvos pionierius" (nuo 1957 m.) ir kiti spaudos leidiniai.
Jis rengė etnografines moksleivių ekspedicijas, kurių metu ir pats rinko tautosaką, liaudies žaidimus, gyvulių ir paukščių garsažodžius, sudarė ir išleido keletą rinkinių.
Mokykliniam jaunimui M. Grigonis parašė ir išleido apie 40 knygelių, daugiausia originalios ir verstinės poezijos, sceninių veikalų, išvertė L. Tolstojaus, I. Turgenevo, K. Ušinskio ir kitų autorių knygas, Ch. Perrault pasakas, parengė rusų kalbos vadovėlį (1915 m.).
M. Grigonio 1913 m. išleistas eilėraščių rinkinys "Kvietkelis" yra pirmoji lietuvių vaikų poezijos knyga. Jo poezijai būdingi gamtos ir gimtojo krašto motyvai, dorovinė tematika, sklandus eiliavimas.

Svarbiausi M. Grigonio kūriniai ir kūrybos leidimai:

1911 m. – "200 žaidimų kambaryje ir tyrame ore su dainomis, melodijomis, paveikslėliais ir fantų vadavimais : jaunuomenei dovanėlė" (rinkinys, pirmoji žaidimų knyga Lietuvoje, kiti leidimai – 1914, 1988 m.).
1912 m. – "Vaikų žaidimai" (rinkinys).
1913 m. – "Šeimyniškiems vakarėliams pramogėlė" (žaidimų rinkinys, kiti leidimai – 1918, 1920 m.), "Alkanas Jonukas. Storžieviai svečiai. Moterų plepalai" (pjesės), "Linksmos dienos" (pjesė), "Katriutės gintarai" (pjesė), "Nastutė" (drama), "Pelenė" (pjesė, kitas leidimas – 1933 m.), "Kvietkelis" (eilėraščių rinkinys, pirmoji eilėraščių knyga vaikams Lietuvoje), "Vaikų draugas" (eilėraščių ir apsakymų rinkinys), "Rūtelių darželis : pamokinimas, kaip žolynai auginti" (informacinis leidinys, pirmoji gėlių auginimo knyga Lietuvoje).
1914 m. – "Nykštukas. Jonukas ir Marytė. Žąsiaganė" (pasakos vaikams), "Smagūs žaidimai" (rinkinys).
1915 m. – "Kalbamokslis lietuviams rusų kalbą išsimokyti".
1919 m. – "Žaidimų vainikas savybės vakarėliams ir gegužinėms nupintas" (rinkinys).
1920 m. – "Mūsų rašybos klausimu" (su A. Jakštu).
1924 m. – "Dailiosios literatūros keliais".
1927 m. – "Laisvė ir grožis", "Dorovės dėstymas mokykloje".
1933 m. – "Į vaikučių širdis" (eilėraščių rinkinys).
1935 m. – "Vaikų džiaugsmui" (eilėraščių rinkinys).
1936 m. – "Algimantėlio metai" (eilėraščių rinkinys).
1938 m. – "Tau, Tėvyne : dvidešimčia nepriklausomybės metų besidžiaugiančiai" (eilėraščiai jaunimui), "Gėlių kalba darželyje" (vaidinimai vaikams).
1939 m. – "Pas vargą svečiuose" (eilėraščiai), "Balsai" (gamtos eilėraščiai), "Dievą mylėti gražu" (eilėraščiai mažiesiems), "Abituriento daina" (kūrinys su natomis).
1940 m. – "Paukščiuose" (scenos vaizdelis).
1960 m. – "Žemuogėlės" (eilėraščių rinkinys).
1966 m. – "Vaikų žaidimai" (atnaujintas ir papildytas rinkinys).
M. Grigonio vertimai:
1911 m. – Nikolaj Vučetič "Matuko dirva" (apysaka vaikams).
1913 m. – Ivano Turgenevo "Pinigų nėr", Ivan Kotlarevskij "Natalka Poltavka" (kitas leidimas – 1951 m.), Kurpianka "Sulyg naujausios mados" (komedija), Franciszka Omankowska "Verpėja po kryžium" (pjesė), "Trys legendos apie kūdikėlį Jėzų".
1914 m. – Ch. Perrault "Pasakos", Broliai Grimai "Jonukas ir Marytė" (pasaka), "Karvelidė" (komedija).
1915 m. – Edmondo de Amicis "Širdis" (romanas).
1936 m. – Lysenko-Konyč "Alkanas Donžuanas" (komedija).
Pagal M. Grigonio eiles yra sukurta dainelių vaikams: Artūro Noviko "Pasaka", Antano Budriūno "Neužmirštuolės", "Aguonos", "Žemuogėlės", "Pasaka", Algimanto Raudonikio "Lopšinė".
Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu ir Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukakties medaliu (1928 m.), sovietinėje Lietuvoje – "Garbės ženklo" ordinu (1950 m.).
Laisvalaikį skyrė sodininkystei ir augalų selekcijai, augino gėles.
Vedė 1919 m. gruodžio 26 d. Vyžuonų (Utenos r.) parapijoje, žmona Jadvyga Juozapavičiūtė-Grigonienė (1891-1979) iš Marijanavos vienkiemio (Anykščių r.). Sūnūs: Jonas Grigonis (1926-1926) – mirė kūdikystėje, Algimantas Antanas Grigonis (1927-1992) – emigrantas Australijoje ir Matas Kastytis Grigonis (g. 1928 m.) – inžinierius hidrotechnikas.
Mirė 1971 m. sausio 7 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse. Kapą ženklina akmeninis paminklas-stela, kuriame iškaltas dvieilis: "Atlikęs pareigą švietėjo, / Į kapą poilsio atėjo".
Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos kieme įrengta memorialinė lenta su M. Grigonio bareljefu ir įrašu: "Matas Grigonis / 1889-1971 / Mokytojas / Rašytojas / Dirbo 1918-1925".
M. Grigonio atsiminimų rankraštis saugomas Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraštyne. Sūnus M. Grigonis sudarė ir išleido autobiografinį rinkinį "Matas Grigonis. Raštai" (2008 m.).
M. Grigonio vardu pavadintos gatvės Vaivaduose (Panevėžio r.) ir Rozalime (Pakruojo r.).