Felicija Bortkevičienė

Grįžusi į Lietuvą kurį laiką dirbo kartu su tėvu Ukmergės banke. 1899–1915 m. gyveno Vilniuje. Dalyvavo lietuvių visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Dalyvavo Vilniaus lietuvių inteligentų būrelio „Apaštalų kuopa“ veikloje, rūpinosi lietuvybės atgaivinimu ir stiprinimu. Vaidino privačiuose lietuviškuose spektakliuose, dalyvaudavo ekskursijose po Vilniaus apylinkes. Susipažino su atsikėlusiu į Vilnių gyventi knygnešiu Motiejumi Baltūsiu. Iš jo pradėjo gauti draudžiamus lietuviškus leidinius – „Varpą”, „Ūkininką”, „Naujienas”, lietuviškas knygas.
F. Bortkevičienė dalyvavo Didžiojo Vilniaus seimo (1905) organizacinio komiteto darbe. 1921–1922 m. – Steigiamojo Seimo atstovė nuo Lietuvos valstiečių sąjungos. Vėliau tapo žymia Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veikėja. 1926 m. kandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidentus.
1920 m. su kitais Kaune įkūrė knygų ir laikraščių leidimo bendrovę „Varpas“, iki 1940 m. – jos direktorė. 1931–1932 m. žurnalo „Varpas“ redaktorė. 1922–1936 m. – dienraščio „Lietuvos žinios“ oficiali redaktorė.
2004 m. įsteigta Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. Premiją skiria Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija visuomenės pasiūlytam ir konkurso būdu išrinktam asmeniui ar asmenims už neatlygintinai padarytus reikšmingus darbus puoselėjant lietuvių kalbą, lituanistinius tyrinėjimus.
2005 m. F. Bortkevičienės kapas Troškūnų kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.