Elena Mezginaitė

Išleido eilėraščių rinkinius: „Vasarų vieškeliais“ (1975), „Skardis“ (1982), „Provincijos tango“ (1989), „Šaltas ginklas“ (1999). Po mirtes išleista kūrybos rinktinė „Mano senas drauge“ (2006).

Sudarė eilėraščių rinkinius: Jono Šapokos „Pasidabruotas Joninių dangus“ (1994), Janinos Pipirienės „Kiškio slidės“ (1996); Zitos Lukošiūtės „Autoportretas su vėjo pamušalu“ (1996), Zenono Kavaliausko „Dobilų žarijos“ (2001), Bronius Kondrato „Tamsoje balta gėlė“ (2001).

Parengė informacinius leidinius: „Panevėžio rajonas“ (1980), „Panevėžys ir Panevėžio rajonas“ (2001), „Panevėžio lėlių vežimo teatras“ (2005, pakartotinas leidimas 2011).

Parašė pjeses Panevėžio lėlių vežimo teatrui: „Trys paršiukai“, „Žalčio pati“, „Sidarbrinis mėnulio šuo“, „Bus Kalėdos, ar nebus“, „Betliejaus žvaigždė“, „Du piratai – akys trys“, „Suko bruko – nesusuko“, „Čenas Pingas ir kirvelis“, „Mėnulio princas“, „Skiltuvas“.

Pagal E. Mezginaitės eilėraščius sukurtos dainos. Daugumai jų muziką parašė kompozitorius Alvydas Jegelevičius: „Baltas lino gyvenimas“, „Dešimt žingsnių“, „Eina vaikai“, „Kur lyguma lig debesų“, „Kol nevėlu, kol tu šalia, „Maži miestelia“, „Ne mano vestuvės“, „Tu – mano balsas“, „Vakarų giedrumoj“, „Vėlų rudenį“ ir kt.

Apdovanojimai:

1981 m. „Lino žiedo“ laureatė

1990 m. Salomėjos Nėries vardo literatūrinė premija

1999 m. Julijono Lindės-Dobilo premija už poezijos rinktinę „Šaltas ginklas“

2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis

2001 m. Labiausiai nusipelniusi panevėžietė kultūros srityje

Poetė mirė 2005 m. vasario 9 d. po nelaimingo atsitikimo Vilniuje.

2006 m. Panevėžio apskrities viršininko administracija įsteigė Elenos Mezginaitės premiją respublikinio literatūrinio festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ nugalėtojams. Jais tapo: Valdas Kukulas (2006), Alis Balbierius (2007), Aušra Kaziliūnaitė (2008), Agnė Žagrakalytė (2009), Giedra Radvilavičiūtė (2010).