Bernardas Bučas (1903-1979)

1926–1928 m. studijavo Romos, 1928–1929 m. Briuselio karališkojoje dailės akademijoje. 1930 m. grįžo į Lietuvą. Atlikęs karinę tarnybą, nuo 1932 m. įsikūrė Panevėžyje, kur dirbo kaip laisvas menininkas. Nuo 1932 m. dalyvavo dailės parodose.
1936 m. rudenį gavo Švietimo ministerijos stipendiją. 1936–1937 m. tobulinosi Paryžiuje. 1936 m. gruodžio 12 d. vienoje Paryžiaus merijų susituokė su Salomėja Nerimi. Po studijų menininkų pora grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Palemone, Kauno priemiestyje. Čia skulptorius pats projektavo ir statė namą, pasisodino didelį sodą. 1937 m. spalio 23 d. gimė sūnus Saulius.
1940–1941 m. dėstė Kauno prekybos vidurinėje mokykloje dekoravimą. Ilgus metus vadovavo Kauno „Dailės“ kombinato meno tarybai.
Sukūrė skulptūrų, skulptūrinių grupių, statulų, antkapinių paminklų, reljefų, biustų, tapybos ir grafikos kūrinių. Ankstyvajai kūrybai būdinga stilizacija, yra art deco bruožų, kompozicijos darbo tema realistiškesnės. Po karo sukurtos skulptūros natūralistinės.
Žymiausi kūriniai: L. Didžiulienės-Žmonos antkapinis paminklas (Griežionėlės, 1932), 3 bareljefai Žemės bankui (Kaunas, 1933–1935), antkapinis Maironio bareljefas (Kauno arkikatedra, 1934), mokytojos V. Būtėnienės antkapinis paminklas (Panevėžys, 1935), Sėjėjas (1935, II variantas 1939), Vaižganto (Svėdasai, 1937), Petro Vileišio (Kaunas, 1938), Martyno Jankaus biustai (Kaunas, 1939), Felikso ir Magdelenos Siručių antkapinis paminklas (Liudvinavas, 1948), „Pramonė ir žemės ūkis“ (skulptūrinė grupė ant Žaliojo tilto, su P. Vaivada, Vilnius, 1951), Salomėjos Nėries skulptūra (Kaunas, 1955), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biustas (Panevėžys, 1970), skulptūra „Nevėžis“ (Papušių kaimas, Panevėžio rajonas).
Mirė 1979 m. gruodžio 21 d. Kaune, palaidotas Romainių kapinėse Kaune.