Palikimas

Hjorth, V. Palikimas : [romanas]. – Vilnius : Alma littera, 2018. – 310 p.

„Tai, kad nė viena jūsų niekada nesiteiravot, kokia mano versija, visada kėlė ir dabar man tebekelia baisų liūdesį.“

Taip Bergljota po karštos diskusijos dėl palikimo rašo jaunesnėms seserims elektroniniame laiške.
Po tėvo mirties kebliu klausimu skirstant jo sukauptą turtą tampa dviejų vasarnamių Valeryje likimas. Jau daugybę metų ir jais, ir tėvais rūpinosi dvi jaunėlės seserys. Joms vasarnamiai ir atiteks. Brolis, vyriausiasis iš vaikų, ir Bergljota kiekvienas savaip nutraukę ryšius su šeima. Kodėl jie įsitraukia į ginčą dėl testamento?

Ar vien todėl, kad prie namų, kuriuose vaikystėje juodu leido vasaras, buvo prisirišę jau ir jų atžalos? Diskutuojant dėl finansinio palikimo, ima rutuliotis ir moralinė dilema, o ši įsuka į tikrą emocijų verpetą.

„Palikimas“ apdovanotas Norvegijos knygynų ir Norvegijos kritikų premijomis, nominuotas Šiaurės ministrų tarybos literatūros premijai.

Vigdis Hjorth, produktyvi ir nevengianti aštrių temų romanistė, niekuomet neslėpė rašanti atsižvelgdama į gyvenimiškąją savo patirtį. Nors tikrovės ir išmonės sąsajų romane „Palikimas“ tikrai netrūksta, autorė pabrėžia, kad jos kūrinys turėtų būti skaitomas kaip romanas. Kasdienės žmonių bėdos jame išradingai supintos su filosofinėmis problemomis.