Klajonių metai

Allende, I. Klajonių metai : [romanas]. – Vilnius : Alma littera, 2020. -  363 p.

„Klajonių metai“ – dvidešimtoji lietuvių pamėgtos Čilės rašytojos Isabel Allende knyga, kuri nukels skaitytojus į audringų įvykių sūkurį XX a. viduryje.
Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje Ispanija skęsta pilietinio karo liepsnose. Iškilęs fašistų palaikomas generolas Frankas įveda griežtą režimą. Per kalnus į Prancūziją priversti bėgti tūkstančiai žmonių, o tarp jų – ir jaunoji našlė Rosera bei ją lydintis Viktoras, armijos gydytojas ir Roseros velionio vyro brolis.

Kad išgyventų, abu jaunuoliai ryžtasi tuoktuvėms, nors nė vienas jų to nenori. Rosera ir Viktoras, kartu su tūkstančiais kitų pabėgėlių, spėja į Naujojo Pasaulio link plaukiantį laivą. Tačiau kitame žemyne atvykėliai jaučiasi svetimi ir nelaukiami. Rosera ir Viktoras stoiškai pasitinka visus likimo jiems siunčiamus išbandymus ir siekia bet kokia kaina išlikti. Juos palaiko noras kada nors sugrįžti į savo gimtuosius namus, į Ispaniją.
Istoriniai įvykiai romane „Klajonių metai“ persipina su paprastų, eilinių žmonių išgyvenimo istorija. Būtent tai suteikia tekstui dramatiškumo ir įprasmina istorinius įvykius. Jautrus, sukrečiantis ir gyvai parašytas romanas – tai kelių dešimtmečių kronika, pasakojanti apie tremtį, savasties paieškas, likimo vingius, meilę ir viltį.
Čilės rašytoją Isabel Allende galima laikyti tikra pasaulio piliete – moteris gimė Peru, užaugo Čilėje, o šiuo metu gyvena Kalifornijoje, JAV. Per rašytojos karjerą sukūrė dvi dešimtis romanų.