Kalbėk, atmintie

Nabokov, V. Kalbėk, atmintie

Nabokov, Vladimir. Kalbėk, atmintie. - Kaunas : Jotema, [2021]. – 351 p.

„Kalbėk, atmintie“, paliepė Vladimiras Nabokovas. Ir jį tuojau pat užplūdo begalė kerinčių prisiminimų apie jaukią vaikystę ir paauglystę ikirevoliucinėje Rusijoje, apie turtingą liberalių pažiūrų tėvą, gražuolę motiną, gausius giminaičius ir šeimos įnamius, didingus senus namus Sankt Peterburge ir gretimoje provincijoje. Jaunystės meilė, drugeliai, mokytojai bei įvairūs kiti motyvai susipina į autobiografiją, kuri pati savaime yra meno kūrinys.

Knygą „Kalbėk, atmintie“ Vladimiras Nabokovas pirmą kartą išleido 1951 m. pavadinimu „Galutiniai įrodymai“; vėliau ją iš esmės peržiūrėjo ir 1966 m. paskelbė antrą leidimą. Į jį pirmą kartą įtrauktas anksčiau neskelbtas šešioliktas skyrius — reikšmingiausias iki šiol neskelbtas meistro tekstas, kurį pateikė Nabokovo teisių paveldėtojai; jame pateikiama nepaprastų įžvalgų apie „Kalbėk, atmintie“.
Nabokovo atsiminimai — jaudinantis pasakojimas apie mylinčią civilizuotą šeimą, paauglystės prabudimus, bėgimą nuo bolševikų teroro, mokymąsi Anglijoje ir emigranto gyvenimą Paryžiuje bei Berlyne. Nabokovai buvo ekscentriški, liberalių pažiūrų aristokratai, gyvenę savo prabangiuose kaimo dvaruose politikos ir literatūros kupiną gyvenimą, kol Rusijos revoliucija nušlavė jų pasaulį nuo žemės paviršiaus; rašytojui tada buvo aštuoniolika. Nepakartojamu geriausių Nabokovo kūrinių stiliumi parašytoje „Kalbėk, atmintie“ ryškiai atgyja pradingęs pasaulis.
Vladimiras Nabokovas, vienas iš didžiausių XX a. prozos meistrų, gimė 1899 m. Sankt Peterburge. Kembridže, Trejybės koledže studijavo prancūzų ir rusų literatūrą, vėliau gyveno Berlyne ir Paryžiuje, ten pradėjo ryškią literatūrinę veiklą. 1940 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir išgarsėjo kaip romanų autorius, poetas, kritikas ir vertėjas.


Paskutinį kartą redaguota: 2024-03-26 17:09:47