Juodkrantės kurorto „aukso amžius“

Strakauskaitė, N.  Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX amžiaus viduryje iki katastrofos 1945 m. . – Klaipėda : Druka : Liudviko  Rėzos kultūros centras, 2018. – 245 p. : iliustr.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi.

Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados, prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje. Tarpukaryje Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.
Kurorto istoriją pasakoja ir knygos viršelio iliustracijos. Jo priekinėje pusėje skaitytojai išvys Juodkrantės paplūdimį XX amžiaus pirmaisiais metais. Ši iliustracija liudija kurorto klestėjimą, o knygos viršelio nugarinėje pusėje - šukė, tai, kas liko iš kurorto karo pabaigoje. „Gražusis viešbutis „Kurischer Hof“ buvo subombarduotas ir liko tokie fragmentai, kuriuos praėjusios vasaros pabaigoje radome ir surinkome“, - apie knygos kūrybos procesą pasakojo autorė.

Turinys