Gyvenimas be pabaigos

Beigbeder, F. Gyvenimas be pabaigos : [romanas]. – Vilnius : Tyto alba, 2018. – 292 p.

Per metus Žemėje miršta 59 milijonai žmonių, per dieną – virš pusantro šimto tūkstančių ir beveik du žmonės kiekvieną sekundę. Žemės paviršius yra vienas didelis aukuras, ant kurio nuolat kraunama auka dievams.Tačiau į visiems savaime suprantamą mirties klausimą žinomas Prancūzijos rašytojas ir visuomenės veikėjas Frédéric Beigbeder knygoje „Gyvenimas be pabaigos“ žvelgia kitaip: ar žmogus būtinai turi mirti?

Iš barų liūto ir lovelaso virtęs ramiu šeimos vyru, pavyzdingu sutuoktiniu ir mylinčiu tėvu, Frédéric Beigbeder nusprendė, kad duos dviems savo dukroms viską, ko šios užsigeis. Kadangi pažadėjo jauniausiai dešimties metų dukrai, jog gyvens amžinai ir niekada nemirs, dabar jis priverstas atsakyti už savo žodžius ir ištesėti pažadą. Kita vertus, ieškoti nemirtingumo paslapties jį kursto ir asmeninis interesas. Perkopus penkias dešimtis, apie mirtį ima galvoti kiekvienas, dažnas su tam tikra baime. Kaip nebijoti ir nesukti dėl jos galvos? Atsakymas – žinoti, jog niekada nemirsi.
Knygoje „Gyvenimas be pabaigos“ Frédéric Beigbeder praveria talentingiausių biologų ir genetikų laboratorijų duris, lankosi progresyviausiose medicinos klinikose, analizuoja naujausius mokslo atradimus. Ir viskas tam, kad rastų išganingąjį atsakymą į klausimą apie nemirtingumą.
Frédéric Beigbeder parašė jau ne vieną bestseleriu tapusį kūrinį. Jo knygos pasižymi unikaliu ir tik šiam autoriui būdingu stiliumi – čia humoras jungiasi su autoironija ir plačiais kultūriniais kontekstais.
Meilė trunka trejus metus, tą Beigbeder dėka žino visi. Kiek truks nemirtingumas?

Turinys