Gulbės sparnu palytėtos

Knabikaitė, Vaida Marija. Gulbės sparnu palytėtos. – Vilnius,  2012. – 152 p.

"Romano „Gulbės sparnu palytėtos“ pavadinimą man atnešė neįprastas potyris. Jau buvau parašiusi romaną. Ankstyvą pavasarį vaikštinėjau palei Vilnią Sereikiškių parke. Eidama taku, nuo Bekešo kalvos pusės išgirdau keistą ūžesį. Pažvelgiau aukštyn. Tiesiai virš manęs gana žemai praskrido trys gulbės giesmininkės – aiškiai girdėjau jų ilgesingą tūtavimą. Virš parko gulbės apsuko tris ratus, o vėliau nuplasnojo tolyn, ten, kur seniau driekėsi Šventaragio slėnis, Lietuvos valdovų nekropolis – laidojimo vieta.

Galvoje šmėstelėjo mintis – o jei tai trys karaliaus Mindaugo mylėtos moterys, apie kurias prabilau savo knygoje, po mirties virtusios gulbėmis giesmininkėmis? Prisiminiau ir metempsichozės reiškinį – sielos gebėjimą po mirties įsikūnyti į kitą gyvą būtybę, kaip tikėta senovėje. Galbūt Mindaugo žmonos taip pat, kaip aną kartą aš, vaikštinėdamos šalia savo pilių, irgi matydavo praskrendančias klykuoles gulbes? Vėlių sparnais jos palietė šių moterų gyvenimus.“
(Vaida Marija Knabikaitė.)
Po romanų apie Adolfą Hitlerį („Mėnesiena tamsiame lange“) ir antikos vyrus, Cezarį bei Kleopatrą („Izidė ir Fortūna“) prozininkę patraukė Lietuvos istorija. Šis romanas pasakoja apie karalių Mindaugą ir jo moteris. Valdovių likimai, karaliaus dvaro gyvenimas, šeimos tradicijos ir papročiai čia taip pat svarbūs kaip ir karaliaus Mindaugo krikštas, karūnavimas, karionės. Autorės pastangomis XIII amžiaus būtovė spalvinga ir žmogiška. Romanas primins karalių Mindaugą ir jo 750-ąsias mirties metines (2013 m.).