Fons verborum

Veličkienė  Aleksandra Teresė. Fons verborum:  Lietuvių lotynų ir lotynų-lietuvių kalbų žodynėlis. – Vilnius: Margi raštai, 2012. – 304 p.

Lotynų kalba, suirus Romos imperijai, mirusi kaip šnekamoji romėnų tautos kalba, vėliau patyrė šimtmečių išbandymus, bet liko gyva lig šiol ir suteikia mums neįkainojamą galimybę pasinaudoti žodynuose sukauptais žodžiais įvairiose šiandieninio gyvenimo srityse (teisėje, humanitarinėje kultūroje, botanikoje, zoologijoje, medicinoje etc.).Visoje Europoje ir Lietuvoje šimtmečius neišnyko dėmesys lotynų kalbai, ją naudojo diplomatai, mokslininkai, Katalikų bažnyčia, ja rašytos tarptautinės sutartys ir teisės statutai. Iš tų laikų ateina tradicija remiantis lotynų ir senąja graikų kalbomis kurti naujus terminus (mobilusis telefonas, intervizija, readmisija etc.)

Skambiais lotyniškais žodžiais pavadinta šimtai teisės paslaugas teikiančių kontorų, firmų, įmonių, parduotuvių... Tačiau Lietuvoje lig šiol nebuvo didesnio ir tinkamo praktiniam naudojimui lietuvių–lotynų kalbų žodyno, išskyrus kelis vadovėliuose esančius žodynėlius.
1-ojoje šio žodynėlio dalyje (lietuvių–lotynų kalbų žodžiai) pateikiama nemažai medžių, gyvūnų pavadinimų, filologijos ir medicinos terminų. 2-oje dalyje (lotynų–lietuvių kalbų žodžiai) daugiau vietos skiriama teisės terminams, citatoms iš garsiųjų Romos juristų kūrinių. Kadangi šiais laikais tik nedaugelis gerai moka lotynų kalbą, bet nemažai kam tenka vartoti šios kalbos žodžius praktinėje veikloje, šiame žodynėlyje daugiaskiemeniai lotyniški žodžiai sukirčiuoti.
Šis žodynėlis bus pravartus ne tik humanitarams, teisininkams, medikams, bet ir studentams bei daugeliui intelektualių žmonių.

Turinys