Žemė prašo nepamiršti vardų

Mūsų mirusių kaimų knyga - tai sąvadas sovietmečiu suardytų, sunykusių Lietuvos kaimų ir viensėdžių bendruomenių, kurių vardai panaikinti ir iš valstybinių apskaitos duomenų. Kaimų ir viensėdžių teritorijos, su vienokiomis ar kitokiomis gyvenviečių formomis ir naudmenimis, sudaro valstybės "kūno" agrarinę dalį, bendruomenių ūkinė veikla palaiko valstybės gyvybingumą, susigyvenimas (bendruomeniškumas) saugo tautos sielą - prigimtinę kultūrą, o vardai yra krašto kultūrinės-istorinės atminties lobynas. Jie atskleidžia ne tik kalbos grožį. Vardai primena įvykius, bendruomenių socialinį statusą, būdą, verslus, įkūrėjų pavardes, kraštovaizdžio bruožus. Jų gausa liudija tankų valstybės teritorijos apgyvenimą XX amžiaus viduryje ir mūsų tautos buvusią gausą. Pagal juos atsekame prosenelių kilties vietas - jungties taškus, kuriais esame susieti su šituo kraštu. Perduodami iš lūpų į lūpas, kartojami karta iš kartos šimtmečiais, jie tapo kolektyvinės atminties dalimi, visos tautos kultūros paveldu.