Plačiame gyvenimo vieškely

Beletrizuotas tikrais faktais perpintas pasakojimas prasideda, kai likusios našlaitėmis, Aleksandra su seserimi Felicija atvyksta iš Palangos mokytis į Panevėžio mokytojų seminariją. Prisimenamas gyvenimas mokytojų seminarijos bendrabutyje, atskleidžiama ten buvusi tvarka, nemažai vietos skiriama seminarijos pedagogių šv. Kryžiaus vienuolių iš Šveicarijos seserų Emmos Heimgartner, Marijos Zeno Schmidt, Gonsagos Bongard paveikslams atskleisti. Šiltai atsiliepiama apie Mokytojų seminarijos direktorių Juozą Balčikonį bei kitus pedagogus. Pasakojama apie to laikotarpio gyvenimą Kaune, Jėzuitų gimnazijos pradinės mokyklos steigimą. Fragmentiškai aprašoma šios mokyklos tvarka, vienuolių jėzuitų veikla.

Kaip priešprieša miestui, parodomas tarpukario Lietuvos kaimo gyvenimas. Taip pat aprašoma Panevėžio 1-osios pradinės mokyklos veikla, jos pedagogai, svarbesnieji mokyklos gyvenimo momentai. Atsiminimuose vaizdžiai atskleidžiamas tarpukario Lietuvos mokytojų rengimo, jų darbo bei buities vaizdai įvairiose miesto bei kaimo mokyklose.