Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė: tapybos audinio poetika

Tapytoja ir dailės pedagogė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė – savito meninio braižo kūrėja. Daugiau nei penkių dešimtmečių dailininkės kūryba įvairitapybos žanrų, stilių ir technikos požiūriu. Taločkienė kuria molbertinę monumentalią tapybą, lieja „Šlapias“ ir „sausas“ akvareles, tapo ant drobės, kuria grafiką ir sienų kompozicijas. Ji vaizduoja gamtą ir miestus, istorines temas, tradicinės kultūros motyvus, abstrakcijas ir natiurmortus. Lietuvos gamta, istorija ir kultūra – pagrindinės Taločkienės kūrybos temos.

Gaspariūnaitė-Taločkienė gimė Paįstryje (Panevėžio r.). Baigusi Valstybinio dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademija) Dailės pedagogikos fakultetą, grįžo gyventi į Panevėžį. Keturiolika metų dailininkė dėstė tapybą Panevėžio dailės mokykloje, organizavo Lietuvos moterų dailininkių kūrybos parodas.

Išvykusi gyventi į Vilnių, liko ištikima Panevėžiui. Sostinėje subūrė ten gyvenančius kraštiečius ir įkūrė panevėžiečių klubą „Nevėžis“, suvienijusį kelias dešimtis narių.