2024 m. lapkričio mėn. kraštotyros kalendorius

5 d. 150 metų, kai Krekenavoje gimė (1874) JUOZAS STANKEVIČIUS, knygnešys, Garšvių knygnešių bendrovės narys. Knygas platino 1890-1896 m. Krekenavos, Ramygalos, Panevėžio, Upytės, Vadoklių parapijose. Pasiekdavo ir Kauną, Ukmergę, Šiaulius ir kt. vietoves. Atgavus lietuvišką spaudą ūkininkavo, vėliau gyveno Panevėžyje. Paskutinysis Lietuvos knygnešys J.Stankevičius mirė 1977 03 23 Panevėžyje. Palaidotas Ramygalos gatvės kapinėse.

6 d. 115 metai, kai Ėriškiuose (Upytės sen.) gimė (1909) ANTANAS LYBERIS, kalbininkas, žodynininkas, filologijos mokslų daktaras (1959). 1939 m.  baigė KU. Dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Kartu su kitais kalbininkais ir atskirai parengė įvairių lietuvių kalbos žodynų (,,Lietuvių kalbos sinonimų žodyną“ (1961), ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (1954, 1972), ,,Lietuvių-rusų kalbų žodyną“ (1962, 1971) ir kt.) Dalyvavo rengiant ,,Lietuvių kalbos žodyno“ 11 tomų. Mirė 1996 11 22 Vilniuje.

12 d. 140 metų, kai Linonyse (Panevėžio sen.) gimė (1884) Lietuvos kariuomenės generolas MYKOLAS VELYKIS. Mokėsi Panevėžyje. 1908 baigė Vilniaus karo mokyklą. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1918–1919 LR krašto apsaugos ministras. 1919 kariuomenės Generalinio štabo viršininkas. 1921–1926 2-osios pėstininkų divizijos vadas, 1926–1927 2-osios karo apygardos viršininkas. 1927 paleistas į atsargą. 1929–1934 Ekonominės karių bendrovės direktorius. 1937 įkūrė bendrovę „Stumbras“. 1946 ištremtas į Sibirą. Apdovanotas Savanorių medaliu (1929). Mirė 1955 01 24 Vilniuje.

13 d. 60 metų, kai Mėlyniuose (Karsakiškio sen.) gimė (1964) karininkas, brigados generolas, karybos pedagogas Algis Vaičeliūnas. 1986 baigė Aviacijos karo technikos mokyklą Kaliningrade, 2004 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, 2007 Vilniaus universitetą. 1988–1990 studijavo Aukštojoje karo aviacijos inžinerijos mokykloje Rygoje, 1994–1996 Hamburgo generalinio štabo akademijoje, 2004 Kanados pajėgų ir NATO gynybos koledžuose. 1992–1994 Panevėžio Karaliaus Mindaugo atskirojo motodesantinio bataliono vadas, 1996–1998 Motorizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas štabo viršininkas. 2008–2011 Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas. 2011–2015 Nacionalinis karinis atstovas NATO vyriausiojoje jungtinių pajėgų vadavietėje Europoje. Nuo 2015 Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius ir 2017–2018 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (1993).

15 d. 115 metai, kai Galiniuose (Pasvalio r.) gimė (1909) ANTANAS VYČAS, agronomas linininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (1958). 1935 m. baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, stažavosi Belgijoje, dirbo dėstytoju. Nuo 1959 m. dirbo Upytės bandymų stotyje. 1961-1970 m. – direktorius. Išleido ,,Linai“ (1950), ,,Ilgapluoščiai linai“ (1952), ,,Kanapių auginimas“ (1954) ir kt. Mirė 1971 04 03 Panevėžyje.

17 d. 105 metai, kai Pervalkuose (Pasvalio r..) (1919) gimė BRONIUS KRIVICKAS, Lietuvos partizanas, rašytojas, kritikas, vertėjas. Baigęs Biržų gimnaziją, studijavo lietuvių literatūrą VDU ir VU, nuo 1944 m. mokytojavo Biržų gimnazijoje. 1945 m. išėjo partizanauti. 1951-52 m. priklausė LLKS Rytų Lietuvos srities štabui, redagavo partizanų spaudą (,,Aukštaičių kovą“, ,,Laisvės kovą“). Kūrė eilėraščius, rašė publicistiką, vertė. Poezija plito nuorašais ir partizanų leidiniais. Žuvo išduotas 1952 09 21 Raguvos miške. Palaidotas Putiliškiuose (Raguvos sen.).

20 d. 125 metai, kai Vadaktuose (Krekenavos sen.) gimė (1899) muzikos mokytojas, chorvedys FELIKSAS SVIRSKIS. 1930 baigė Klaipėdos konservatoriją. Dirbo Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Vadovavo Panevėžio mergaičių gimnazijos chorui ir Panevėžio šaulių rėmėjų vyrų chorui. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo Panevėžio muzikos mokykloje, vėliau – Muzikos technikume, Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Mirė 1972, palaidotas Panevėžyje.

26 d. 70 metų, kai Vepuose (Karsakiškio sen.) gimė (1954) dailininkas grafikas BRONISLOVAS RUDYS. 1961–1965 mokėsi Vepų pradinėje mokykloje, 1965–1969 Karsakiškio aštuonmetėje mokykloje, 1969–1972 Subačiaus vidurinėje mokykloje. 1972–1977 studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1977 dirbo įvairiose Šiaulių mokyklose. 2008–2013 Šiaulių universiteto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas, dailės mokytojas ekspertas, nuo 2012 Šiaurės Lietuvos kolegijos dėstytojas. Literatūrinio almanacho „Varpai“ redakcinės tarybos narys. Nuo 1986 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 2021 LDS Šiaulių skyriaus pirmininkas. Kuria grafikos darbus, instaliacijas, dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

26 d. 80 metų, kai Repšiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1944) elektrotechnikos inžinierius, technologijos m. habil. dr., prof. VACLOVAS MIŠKINIS. 1968 baigė Kauno politechnikos institutą. 1968–2008 dirbo Fizikinių ir techninių energetikos problemų institute (nuo 1992 Lietuvos energetikos institutas). Nuo 2001 Kauno technologijos universiteto dėstytojas. Paskelbė per 150 mokslinių publikacijų, dalyvavo rengiant Lietuvos energetikos plėtros, nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programas, nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, daugelį tarptautinių projektų.

27 d. 90 metų, kai Sodeliškių k. (Raguvos sen.) gimė (1934) MOTIEJUS NARBUTAS, skulptorius. Mokėsi Šilų septynmetėje mokykloje. 1965 m. baigė skulptūrą LTSR Valstybiniame dailės institute. Parodose dalyvauja nuo 1965 m.. Kuria dekoratyviąsias skulptūras, medalius. Gyvena Klaipėdoje.