2024 m. balandžio mėn. kraštotyros kalendorius

6 d. 110 metų, kai Alančiuose gimė (1914) MARIJONAS KRIKŠTOPAITIS, gydytojas terapeutas, medicinos m. daktaras (1972). 1939 m.  baigė KU. Nuo 1945 dėstė VU, profesorius (1973), vidaus ligų katedros vedėjas. Parengė ,,Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opinė liga“ (su kitais, 1959), ,,Vidaus ligų propedentika“ (su kitais, 1963), ,,Sveikata ir susirgimai“ (1959), ,,Pražūtingas svaiginimasis“ (1976) ir kt. Apie 10 išradimų, daugiau kaip 600 mokslinių publikacijų autorius arba jų bendraautorius. Tarptautinių medicinos kongresų dalyvis ir pranešėjas. Mirė 2003 07 25 Vilniuje.

6 d. 90 metų, kai Krekenavoje gimė (1934) EUGENIJUS STANCIKAS, bibliografas. 1970 m. baigė VU. Dirbo partinį ir administracinį darbą. 1961-1976 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto bibliotekos bibliografas. Parengė rodykles: ,,Tarybinės lietuvių literatūros mokslas ir kritika apie literatūrinį palikimą 1959-70“ (1975), ,,Lietuvių literatūros mokslas ir kritika 1971-76“ (1976, 1980).

6 d. 85 metai, kai Baimainiuose (Krekenavos sen.) gimė (1939) zootechnikas, biomedicinos m. dr., doc. STASYS JUKNEVIČIUS. 1962 baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. Nuo 1965 Lietuvos žemės ūkio akademijos (nuo 1996 Lietuvos žemės ūkio universitetas) dėstytojas. Rabikių kaime (Panevėžio r.) įkūrė Beržoto dendrologinį parką, kuriame auga apie 1000 rūšių ir formų medžių bei krūmų. Išleido 25 knygas ir brošiūras, yra paskelbęs daugiau nei 340 mokslinių ir mokslo populiarių straipsnių.

16 d. 135 metai, kai Panevėžyje gimė (1889) JUOZAS MEŠKAUSKAS, pirmasis Lietuvos kariuomenės kapelionas, kanauninkas, VDU docentas. Mokėsi Panevėžio ir Mintaujos gimnazijose. 1914 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją. Paskirtas į Taliną karo belaisvių ir pabėgėlių kapelionu. Vėliau buvo rusų armijos karo kapelionas Rumunijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Padėjo organizuoti savanorius į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Po to dirbo Kauno karo kapelionu. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m.  gyveno JAV. Mirė Brukline 1957 11 30.

16 d. 105 metai, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė (1919) Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vienas vadų Žemaitijoje ANTANAS LIESYS. Nuo 1945 Jungtinės Kęstučio apygardos Rolando būrio partizanas. Nuo 1947 05 apygardos štabo informacinio skyriaus, nuo 1948 06 Vakarų Lietuvos Jūros srities štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas. Nuo 1948 Žemaičių apygardos specialiojo būrio palaikyti ryšiams tarp apygardos ir srities vadas. Visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, įvykusio 1949 02 2/22, Mėnaičių kaime (Radviliškio r.) vienas dalyvių. Žuvo 1951 02 10 Čepaičiuose (Telšių r.). Apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2004).

17 d. 160 metų, kai Guikalių k. (Raseinių raj.) gimė (1864) JUOZAS SAKALAUSKAS, knygnešys. Buvo vienas iš pagrindinių Garšvių knygnešių bendrovės narių. 1896 m.  kalintas ir ištremtas į Sibirą. 1899 m.  grįžęs į Lietuvą draudžiamos spaudos gabenimo ir platinimo neatsisakė. Nuo 1929 m.  jam paskirta knygnešio pensija. Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu ir Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medaliu. Jo pavardė įrašyta į Knygnešių sienelę Kaune. Mirė 1950 01 28. Palaidotas Viduklės kapinėse.

28 d. 100 metų, kai Kaune gimė (1924) DONATAS BANIONIS, aktorius, režisierius. Nuo 1941 m. lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją (pas J. Miltinį). 1984 baigė Lietuvos konservatoriją. 1984-88 m. joje dėstė. Nuo 1941 m. Panevėžio dramos teatro aktorius, 1981-84 m. ir vyr. režisierius, 1984-88  m. direktorius bei meno vadovas. Tarptautinės teatro akademijos akademikas (2002). Nuo 1959 m. vaidina kino ir TV filmuose. Sukūrė apie 100 teatro ir apie 50 kino vaidmenų. Panevėžio miesto garbės pilietis. Apdovanotas Gedimino 3 laipsnio ordinu (1994).

28 d. 80 metų, kai Kybartuose (Vilkaviškio r.) gimė (1944) ALGIMANTAS KAMINSKAS, rašytojas. 1973 m. baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą. Studijavo VU žurnalistiką, Panevėžio rajono laikraščio ,,Tėvynė“ redaktorius. Išleido poezijos rinkinį ,,Laiko atodangos“ (1975), poemą ,,Kėdainių kronikos“ (1981), publicistikos knygas ,,Memuarai apie šiandieną“ (1989), ,,Panevėžio metas“ (2003), romaną ,,Atsigręžusios atodangos. Diplomas“ (1990), Džiokeriai (2013). TSRS N.Ostrovskio literatūrinės premijos (1986), Lietuvos žurnalistų sąjungos premijos (1990) laureatas.