2023 m. įvykiai ir faktai

230 metų, kai Naujamiestyje gimė (1793) JUOZAS BAUKYS, kunigas, teologijos magistras. 1823-1828 Vilniaus kunigų seminarijos profesorius, Vilniaus vyskupijos valdytojas. Savo lėšomis pastatė bažnyčią Naujamiestyje. Mirė 1866.

205 metai, kai Panevėžio apyl. gimė (1818) PRANCIŠKUS MAČIULSKIS, kunigas, 1863 sukilimo rėmėjas. Buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1874 gyveno Bauskėje. Mirė 1889 04 16 Bauskėje.

205 metai, kai Žemaitijoje gimė apie (1818) VINCENTAS ŠUREVIČIUS, religinės literatūros vertėjas, kunigas. Baigė Varnių kunigų seminariją, kunigavo įvairiose vietose. 1846-1848 ir 1853-1859 – Naujamiesčio bažnyčios vikaras bei klebonas. Išvertė J.Falkowskio knygą „Didžioji nedėlia“ (1847). Mirė 1860 12 18 Surviliškyje (Kėdainių r.).

190 metų, kai apie (1833) gimė SILVESRTAS KIELĖ, valstietis, slaptosios lietuviškų knygų bibliotekėlės laikytojas. Gyveno Alančiuose 1898 07 26 per kratą jo namuose žandarai rado 20 lietuviškų knygų bibliotekėlę.

185 metai, kai (1838) gimė JUOZAPAS BUTVYDAS, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Kunigu įšventintas 1862. Dirbo vikaru įvairiose Lietuvos parapijose, 1878 – Ramygaloje, 1880 perkeltas filialistu į Velykius. Nuo 1887 – Troškūnų klebonas. Platino lietuvišką spaudą. Mirė 1899 07 07 Troškūnuose.

180 metų, kai Suradgalio vnk. gimė (1843) ZIGMANTAS MACKEVIČIUS, 1863 sukilimo dalyvis. 1864 ištremtas į Sibirą.

175 metai, kai Baibokuose gimė (1848) JONAS TRUSAS, TRUŠAS, knygnešys. Talkino Garšvių knygnešių draugijai, slėpė savo kluone ir platino knygnešių atvežtą lietuvišką spaudą. Po 1895 kratos nuteistas metams kalėjimo ir 5 metams tremties.

170 metų, kai Purviškių vnk. (Biržų r.) gimė (1853) ANDRIUS BIELINIS, knygnešys, Jurgio Bielinio brolis. 1893-1895 dalyvavo Garšvių knygnešių organizacijos veikloje. Mirė tremtyje 1897.

170 metų, kai Seredžiuje (Jurbarko r.) gimė apie (1853) FELIKSAS RUDOKAS, kunigas, knygnešių rėmėjas. Į kunigus įšventintas 1882. Dirbo vikaru Viduklėje (Raseinių r., Aknystoje (Latvija). Jaunimą ragino skaityti lietuviškas knygas. 1887-1892 – Geležių bažnyčios filialistas. Nuo 1892 – Seredžiaus klebonas. Bendradarbiavo su knygnešiais. Mirė 1909.

170 metų, kai Vaskonyse gimė (1853) JONAS ČIŪRAS, knygnešys. Per kratą jo namuose 1896 rasti 35 lietuviški leidiniai. Dėl caro manifesto 1896 05 14 byla nutraukta.

165 metai, kai Gailioniuose (Šiaulių apskr.) gimė (1858) JUOZAS GENYS, kunigas. 1897 Karsakiškio bažnyčios filialistas, nuo 1902 – Ramygalos klebonas. Ramygaloje pastatė bažnyčią, įkūrė slaptą draugiją ir knygyną, vienas pirmųjų Lietuvoje organizavo lietuviškus vakarus su vaidinimais. Toks vakaras Lingerio dvare buvo vienas pirmųjų Lietuvoje. Mirė 1907 10 22 Ramygaloje. Palaidotas bažnyčios kriptoje.

165 metai, kai Mėdžiūnuose gimė (1858) JONAS RAČIŪNAS, knygnešys. Garšvių knygnešių draugijos narys – steigėjas, vienas iš pirmųjų (1885) skyręs draugijos reikalams 200 rb. Policija 1894 kratė jo ir brolio Juozo namus, kur rado 12 knygų. Abu broliai buvo nubausti po 3 dienas arešto. Kaip Garšvių knygnešių draugijos narys nebuvo išaiškintas, todėl liko nenubaustas. Mirė 1928, palaidotas Ramygalos kapinėse.

165 metai, kai Alančiuose (1858) gimė ANTANAS BALČIŪNAS, knygnešys. 1898 provokatoriaus buvo įskųstas žandarams. Kratos metu jo namuose rasta 10 lietuviškų knygų.

165 metai, kai Alančiuose (1858) gimė JUOZAS KRIŠTOPAITIS, knygnešys. Žandarams gavus skundą, kad Alančių kaimo valstiečiai skaito lietuvišką spaudą, buvo kratyti J. Krištopaičio namai, rastos 6 lietuviškos knygos.

165 metai, kai Bernatoniuose gimė (1858) GASPARAS MEŠKAUSKAS, knygnešys. Dirbo zakristijonu Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Platino knygas tarp pažįstamų, aprūpindavo spauda ir kitus platintojus, palaikė ryšius su knygnešiais J. Milašiūnu, J. Masiuliu ir kt. Mirė 1934 01 27 Panevėžyje. Palaidotas senosiose miesto kapinėse.

165 metai, kai Limeikiuose gimė (1858) MATAS IMBRASAS, knygnešys, daraktorius. Spaudą platino ir slapta mokė vaikus Troškūnu apylinkėse (Anykščių r.). Mirė 1931 12 31.

160 metų, kai Maleišiuose (Anykščių r.) gimė (1863) ANTANAS ANTANĖLIS, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos bendradarbis. 1887 įšventintas kunigu. Kunigavo Grinkiškyje, Žeimelyje, Utenoje ir kt. Nuo 1893 – Upytės kuratas. Spaudos draudimo metais buvo nuolatinis „Tėvynės sargo“ ir kitų periodinių leidinių bendradarbis, iš knygnešių imdavo lietuviškus spaudinius. Mirė 1908 02 03 Upytėje.

160 metų, kai Skaistgiriuose gimė (1863) KAZIMIERAS LELYS, LALIS, siuvėjas, knygnešys, knygnešių rėmėjas. Išmokęs siuvėjo amato Jelgavoje (Latvija) atidarė savo siuvyklą. 1885 parengė siuvėjams skirtą vadovėlį lotyniškomis raidėmis. Prenumeravo, platino lietuvišką spaudą, rėmė kitus knygnešius. Mirė 1892 09 12.

160 metų, kai Garšviuose gimė (1863) AUGUSTĖ ŪDRAITĖ, knygnešė. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai, buvo brolio knygnešio Kazimiero Ūdros padėjėja ir ryšininkė, pagalbininkė platinant knygas. Po brolio arešto 1895 stengėsi aprūpinti periodine spauda ankstesnius prenumeratorius. 1931 jai paskirta valstybinė knygnešio pensija Mirė 1953 Uliūnuose , palaidota Vadaktėlių kapinėse.

155 metai, kai Ramygaloje gimė (1868) RAPOLAS BALTRŪNAS, kunigas. Mokėsi Kauno dvasinėje seminarijoje. 1905 išvyko į JAV. Bendradarbiavo „Vienybėje lietuvininkų“. Mirė 1915 JAV.

150 metų, kai Zaltriškiuose (Tauragės r.) gimė (1873) ANTANAS BRUŽYS, BRUŽAS, knygnešys, Garšvių knygnešių draugijos narys. Lietuvišką spaudą į Garšvius gabeno nuo 1890. Turėjo leidimą vykti į Mažąją Lietuvą, kur nupirkęs didelius kiekius spaudinių, juos arkliais slapta atgabendavo į Garšvius. Keletą kartų buvo įkliuvęs policijai. 1894 areštuotas, keletą metų kalintas ir ištremtas į Sibirą. Po tremties neturėjo teisės gyventi Lietuvoje.

150 metų, kai (1873) gimė ONA LADUKAITĖ, knygnešė. Gyveno Raukštoniuose . Įkliuvus broliui Adomui Ladukui 1895 policija kratė jos tėvų namus, kur rado lietuviškų knygų.

150 metų, kai Barklainėlių dvarelyje gimė (1873) FELICIJONAS JUŠKEVIČIUS, kunigas, Palangos progimnazijos kapelionas. Mirė 1899 10 26. Palaidotas Palangoje.

145 metai, kai Naujamiestyje gimė (1878) TADAS ŠIURNA, visuomenės veikėjas. 1905 kaip Naujamiesčio atstovas buvo išrinktas į Vilniaus Seimą. Nuo 1907 gyveno JAV. Dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje.

140 metų, kai Skindeliškėje (Marijampolės r.) gimė (1883) JONAS JUOZAS PALUKAITIS, pedagogas, literatas, visuomenės veikėjas. Baigė Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo Kretingoje, Luokėje, Upytėje, Naujamiestyje. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, rinko tautosaką. Periodikoje paskelbė publicistikos, sudarė skaitinių knygą „Žiburėlis“, parašė eilėraščių. Mirė 1918 04 12, palaidotas Naujamiesčio kapinėse.

140 metų, kai Žvirbliuose gimė (1883) VINCENTA KRANIAUSKAITĖ, daraktorė. Anksti išmokusi skaityti ir rašyti, pradėjo slapta savo namuose iš maldaknygių ir elementorių mokyti kaimynų vaikus. Draudžiamą lietuvišką spaudą į Ėriškius atgabendavo knygnešys A. Ladukas. Tarp jos mokinių buvo ir būsimasis kalbininkas, profesorius J. Balčikonis. Mirė 1972, palaidota Ėriškių kapinėse.

110 metų, kai Justiniškiuose gimė (1913) ALFONSAS SMETONA-ŽYGAUDAS, partizanas. Mokėsi Šilų mokykloje. Nuo 1945 Vyčio apygardos partizanų būrio vadas, nuo 1948 – Vyčio apygardos vadas. Žuvo 1950 07 05.

440 metai, kai (1583) Naujamiestyje įsteigta parapijinė mokykla.

160 metų, kai (1863) Lietuvoje prasidėjo sukilimas. Svarbūs mūšiai vyko Raguvos miškuose ir Žaliojoje girioje prie Karsakiškio.

150 metų, kai Sodelių k. atidaryta (1873) pradinė mokykla. 2005 mokykla uždaryta.

135 metai, kai (1888) Ustronėje Povilas Vidugiris pastatė svirną, kuriame šiuo metu veikia knygnešių ir J.Tumo-Vaižganto muziejus.

115 metų, kai (1908):

Naujamiestyje pastatyta Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, kuri 2007 08 14 nukentėjo nuo gaisro;

Ėriškiuose įsteigta (1908) pradžios mokykla. Nuo 1952 septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1992 pagrindinė mokykla. 2012 Ėriškių Juozo Balčikonio pagrindinė mokykla reorganizuota prijungiant prie Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos. 2013 uždaryta.

Barklainiuose įkurta (1908) pradinė mokykla. 2008 mokykla uždaryta.

105 metai, kai (1918):
Ramygaloje įsteigta “Saulės” progimnazija;
Pajuostyje atidaryta (1918) pradinė mokykla, iš kurios išaugo Dembavos progimnazija.

100 metų, kai Gustonių k. atidaryta (1923) pradinė mokykla. 2010 mokykla uždaryta.

90 metų, kai (1933) pagal inžinieriaus K. Germano projektą pastatytas arkinis Paliūniškio tiltas.

85 metai, kai (1938) pastatytas tiltas per Nevėžį ties Berčiūnais.

75 metai, kai (1948) įsteigtos Berčiūnų, Šilagalio bibliotekos.

65 metai, kai (1958) Įsteigta Perekšlių biblioteka.

55 metai, kai (1968) įsteigtas vaikų lopšelis-darželis Dembavoje.

50 metų, kai Daniūnų k. atidaryta (1973) pradinė mokykla. 2009 mokykla uždaryta.

45 metai, kai (1978) pastatytas Panevėžio rajono centrinės bibliotekos pastatas (Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka).

40 metų, kai (1983) įsteigta G.Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija.