2021 m. įvykiai ir faktai

345 metai, kai (1676) Sukniškyje (Karsakiškio sen.) gimė JURGIS PUZINAS, Upytės žemės taurininkas.

220 metų, kai (1801) Ramygaloje gimė IZAOKAS EIZIKAS BENJOKOBAS, žydų tikybinių raštų leidėjas. Mirė 1863.

205 metai, kai (1816) gimė VINCAS BELAZARAS, vienas iš 1863 sukilimo vadų.
Sušaudytas 1863 05 02.

200 metų, kai (1821) gimė KRISTOFAS GRUŽEVSKIS, 1863 sukilimo dalyvis, Birželių dvaro savininkas. Mirė 1863 09 09, palaidotas Birželių kapinėse.

190 metų, kai (1831) gimė JUOZAS AMBRAŽEVIČIUS, 1863 sukilimo Lietuvoje dalyvis, sukilėlių būrio, veikusio Panevėžio ir Ukmergės apskrityse vadas.

185 metai, kai (1836) gimė SATURNINAS JAKUBOVSKIS, 1863 sukilimo dalyvis. Iki sukilimo gyveno Krekenavos dvare. 1863 balandžio mėn. įstojo į E. Liutkevičiaus sukilėlių būrį, vėliau pateko į Z. Sierakausko rinktinę. Gegužės mėnesį mūšyje prie Medeikių buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę. Buvo 5 metams ištremtas į katorgą. Mirė 1917. Palaidotas Naujamiesčio kapinėse.

180 metų, kai apie (1841) gimė STANISLOVAS MIKALOJUS RAČIŪGA, RAČIŪNAS, RAČIUKAS, knygnešys. Gyveno Jočiūnuose (Miežiškių sen.). Draudžiamąją lietuvišką spaudą daugiausia platino Raguvos apylinkėse ir Kupiškio krašte. Įtartas priklausymu slaptai Valančiaus suburtai knygnešių organizacijai. 1871 areštuotas ir ištremtas į Sibirą, grįžo 1879. Mirė apie 1900.

180 metų, kai apie (1841) gimė VIKTORIJA KAIRIENĖ-BIELSKYTĖ, daraktorė. Raguvos apylinkėse slapta mokė vaikus lietuviškai skaityti.

175 metai, kai (1846) Velniakiuose (Karsakiškio sen.) gimė JURGIS VIDUGIRIS,
knygnešys. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai. Mirė 1932. Palaidotas Naujikų kapinėse.

170 metų, kai (1851) gimė KONSTANTINAS BANYS, knygnešys. Gyveno Bernatoniuose. Slėpdamasis nuo caro žandarų persekiojimų buvo išvykęs į Ameriką. Grįžęs apsigyveno Paįstryje. Mirė 1930 Paįstryje, ten ir palaidotas.

170 metų, kai (1851) gimė JONAS ŽEBRYS, knygnešys. Mirė 1949. Palaidotas Palaukių (Karsakiškio sen.) kapinėse.

165 metai, kai (1856) Skaistgiriuose gimė ANTANAS TITAS, knygnešys. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai. Mirė 1905. Palaidotas Pušaloto kapinėse.

165 metai, kai (1856) Žydeliuose (Krekenavos sen.) gimė JONAS PETRAITIS, daraktorius, knygnešių rėmėjas. Keletą metų slapta mokė vaikus Krekenavos apylinkėse, vėliau persikėlė į Panevėžį. Mirė Panevėžyje 1927 12 14. Palaidotas Panevėžio kapinėse.

165 metai, kai (1856) Stumbriškyje (Karsakiškio sen.) gimė ANTANINA MAŽEIKAITĖ,
daraktorė.1896-1900 slapta lietuviškai mokė vaikus Sodelių bei Prūselių kaimuose. Nuo 1936 gyveno Geležiuose.

165 metai, kai (1856) Valiliškiuose (Smilgių sen.) gimė AGOTA BATAITYTĖ-
ŠUMSKIENĖ, daraktorė. Slapta lietuviškai mokė Valiliškių kaimo vaikus.

160 metų, kai (1861) gimė JOKŪBAS VARAITIS, VAREVIČIUS, knygnešys. Gyveno Panevėžyje. Mirė 1946. Palaidotas Panevėžio kapinėse.

160 metų, kai (1861) gimė JUOZAPAS VIKSVA, kunigas, knygnešys. Draudžiamąją lietuvišką spaudą platino Klaipėdos krašte ir Latvijoje. Mirė 1920 11 20 Naujadvaryje (Karsakiškio sen.).

155 metai, kai (1866) Palaukiuose (Karsakiškio sen.) gimė ANTANAS AIŽINAS, knygnešys. Lietuviškąją spaudą platino Panevėžio apskrityje bei Žemaitijoje. Už savo anticarinę veiklą buvo ištremtas. Grįžęs apsigyveno Panevėžyje. Mirė 1938 Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio kapinėse.

155 metai, kai (1866) gimė ONA KAIRYTĖ, daraktorė, knygnešė, daraktorės Viktorijos Kairienės duktė. Raguvos apylinkėse slapta mokė vaikus skaityti, bei platino draudžiamąją lietuvišką spaudą, kurią jai pristatydavo nuo Šilų kilęs knygnešys Kazimieras Poviliūnas.

155 metai, kai apie (1866) gimė PETRAS EIDUKONIS, daraktorius. Pievoniškių kaime (Karsakiškio sen.) slapta mokė vaikus lietuviškai, lenkiškai, rusiškai skaityti ir rašyti.

140 metų, kai (1881) Stolaukyje (Vilkaviškio r.) gimė JUOZAS BURBA, pedagogas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Nuo 1919 mokytojavo Raguvoje. Mirė 1921 03 03 Raguvoje.

135 metai, kai (1886) Panendrėje gimė STASYS BALČAS, poetas, Nepriklausomybės kovų savanoris. 1920 buvo išrinktas į Lietuvos Seimą. Išleido poemą „Lukšto ežeras” (1913).Mirė 1963 07 06.

135 metai, kai (1886) gimė BRONIUS LIESIS, pedagogas, visuomenininkas. Direktoriavo Ramygalos progimnazijoje (iki 1929 pab.). 1936 – Lietuvos seimo narys, 1940 ištremtas į Sibirą. Mirė 1942 03 25 Rešiotų lageryje.

135 metai, kai (1886) Vaivaduose gimė VLADAS GEIGA, kalnų inžinierius. 1920, grįžęs iš Rusijos į Lietuvą, Palemone (Kauno r.) statė didžiausią Lietuvoje plytų gamyklą.

130 metų, kai (1891) Juodeikiuose (Raseinių r.) gimė VLADISLOVAS BUTVILA, kunigas, visuomenininkas. Kunigavo Panevėžyje.

115 metų, kai (1906) Karužiškiuose (Velžio sen.) gimė POVILAS NEKROŠIUS, karo aviacijos naikintuvo lakūnas (nuo 1930). Žuvo 1936 05 02.

KITOS DATOS

520 metų, kai (1501) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas Raguvos dvaras ir valsčius.

455 metai, kai (1566) sudarytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Upytės pavietas.

435 metai, kai (1586) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti Bliūdžiai, Glebauskai, Karveliai, Miežiškiai, Raukštoniai, Tarnagala, Tiltagaliai.

435 metai, kai (1586) Upytėje kilo gaisras, kurio metu sudegė beveik visas miestelis.

425 metai, kai (1596) pirmą kartą minimi Akmeniai (Karsakiškio sen).

375 metai, kai (1646) Naujadvario dvaro savininkas Puzinas Geležiuose pastatė koplyčią.

360 metų, kai (1661) Smilgiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.

240 metai, kai (1781) Ramygaloje, kanauninko Mikalojaus Tiškevičiaus rūpesčiu, vietoj sudegusios bažnyčios pastatyta nauja, medinė, šiaudais dengtu stogu bažnyčia.

240 metų, kai (1781) Vadokliuose Upytės vaitas, Vadoklių dvarininkas Anupras Belozaras pastatė pirmąją bažnyčią.

240 metų, kai (1781), apygardos maršalkos Jurgio Siesickio rūpesčiu, į Paįstrio kapines perkelta Stanionių koplyčia.

240 metų, kai (1781) Panevėžyje pastatyta nauja Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Ji išliko iki 1884.

240 metų, kai (1781) Ramygaloje ir Vadokliuose veikė parapijų mokyklos.

225 metai, kai (1796) įsteigta Upytės apskritis su centru Panevėžyje. Priklausė Vilniaus gubernijai (iki 1843).

215 metų, kai (1806) Smilgiuose įsteigta pradinė mokykla.

210 metų, kai (1811) Žibartonių dvarininkas Vincentas Vyšniauskas pastatė medinę Žibartonių koplyčią.

205 metai, kai (1816) Raguvoje, klebono Jurgio Zubavičiaus rūpesčiu, pastatyta 3-oji medinė bažnyčia.

195 metai, kai (1826) Panevėžyje pradėta akmenimis grįsti gatves.

190 metų, kai (1831) Karsakiškyje dvarininkas Galiofas pastatė 2-ąją medinę bažnyčią.

160 metų, kai (1861) Mykolo Švoinickio rūpesčiu ir lėšomis pastatyta Rodų koplyčia (pagal italų architekto K. C. Anikinio projektą).

160 metų, kai (1861) dvarininko Simono Taugino lėšomis pastatyta Memenčių (Upytės sen.) koplytėlė.

145 metai, kai (1876) Vadokliuose klebono Jono Balvočiaus-Geručio rūpesčiu padidinta bažnyčia. Pastatytos šoninės koplyčios, pastatas pakeltas ant aukštų akmens mūro pamatų.

145 metai, kai (1876) Ramygaloje ir Naujamiestyje įkurtos taupmenų-skolinamosios bendrovės (smulkaus kredito kooperatyvai).

130 metų, kai (1891) Panevėžyje S. Montvila atidarė mielių ir spirito fabriką.

125 metai, kai (1896) Smilgiuose kunigas Domininkas Tuskenis įkūrė slaptą biblioteką, kuri išsilaikė iki spaudos atgavimo. 1919 buvo perduota “Pavasario” jaunimo kuopai.

125 metai, kai (1896) iš Raguvos ir Ramygalos valsčių pasiunčiami kolektyviniai žmonių prašymai carui dėl lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo.

120 metų, kai (1901) Krekenavoje pagal inžinieriaus F. Vyganovskio projektą pastatyta dabartinė Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo gotikinio stiliaus bažnyčia.

120 metų, kai (1901) pastatytas Sodeliškių (Velžio sen.) vėjo malūnas. Jo statyba rūpinosi ir pirmuoju malūnininku buvo I. Miškinis.

115 metų, kai (1906) Šiluose buvo pašventintas kertinis akmuo naujai statomai bažnyčiai (baigta statyti 1909).

115 metų, kai (1906) Geležiuose įkurta parapijos biblioteka.

115 metų, kai (1906) Ramygaloje Benediktas Masiokas atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną (veikė iki 1913, nuo 1913 Ramygaloje atidarytas Antano Jurkevičiaus knygynas).

115 metų, kai (1906) Krekenavoje įsteigta vartotojų bendrovė “Varpa”.

115 metų, kai(1906) Panevėžyje įkurta dramos, muzikos ir dainos draugija “Aidas”.

110 metų, kai (1911) Naujamiestyje pirmasis lietuvis mokytojas Juozas Palukaitis įkūrė “Vaikų knygynėlį”, kuriame sukaupė apie 350 knygų. Tai buvo viena iš didžiausių lietuviškų mokyklų bibliotekų Lietuvoje

110 metų, kai (1911) Panevėžyje įrengtas 99 abonentų telefonų tinklas. Pirmą kartą apšviestos miesto gatvės.

105 metai, kai (1916) Palaukiuose (Karsakiškio sen.) įsteigta Palaukių kaimo jaunimo bibliotekėlė
(ūkininkų Vinciūnų namuose, steigėjas mokytojas Domas Pinigis). Bibliotekėlė veikė iki 1940.

100 metų, kai (1921) įkurta Atžalyno (Švaininkų k. J. Eringio namuose) pradinė mokykla.

95 metai, kai (1926) pastatyta Miežiškių pradinė mokykla.

95 metai, kai (1926) Velykiuose, kunigo F. Ermino iniciatyva įsteigta parapijos filija.

95 metai, kai (1926) įregistruota Raguvos ugniagesių draugija. (steigėjai: S. Spurgis, A. Kuncė, B. Berkovičius, M. Kovalskis).

95 metai, kai (1926) rugsėjo mėn. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Puziniškyje atgaivino vakarinius suaugusiųjų kursus.

90 metų, kai (1931) panaikintas Miežiškių valsčius. Jo teritorija prijungta prie Panevėžio valsčiaus.

90 metų, kai (1931) Krekenavoje per Nevėžį, pagal inžinieriaus Prano Markūno
parengtą projektą, pastatytas 68 m. ilgio, 8 m. pločio ir 8 m. aukščio gelžbetoninis tiltas. Jo statyba kainavo 100 tūkst. litų. (1944 susprogdintas).

90 metų, kai (1931) baigtas kasti 8 km. ilgio, 2 m. gylio bei 8 m. pločio Sanžilės kanalas, kuriuo Lėvuo buvo sujungta su Nevėžiu. Sanžilės kanalas kainavo 250 tūkst. litų.

90 metų, kai (1931) Berčiūnuose įkurtas paštas.

85 metai, kai (1936) Geležiuose pastatyta dabartinė bažnyčia.

85 metai, kai (1936) nutiesta 15 km. ilgio plento juosta nuo Panevėžio į Ramygalą.

75 metai, kai (1946) įsteigti Naujamiesčio kultūros namai.

75 metai, kai (1946) pradėjo veiklą Krekenavos lopšelis-darželis.

70 metų, kai (1951) Krekenavoje kelyje Panevėžys - Kėdainiai pastatytas tiltas per Nevėžį.

70 metų, kai (1951) įsteigtos Naujamiesčio (girininkas Vladas Švedas) ir Ramygalos (girininkas Aloyzas Vizbaras) girininkijos.

65 metai, kai (1956) įsteigtos Linkaučių ir Šilų mokyklų bibliotekos.

65 metai, kai (1956) įkurti Vadoklių kultūros namai.

65 metai, kai (1956) Panevėžyje prie kultūros namų įkurta dailės studija, kuri vėliau
išaugo į dailės studiją „Spektras” (įkūrėjas Albertas Stepanka).

65 metai, kai (1956) įsteigtas Naujamiesčio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus.

60 metų, kai (1961) įsteigtos Bernatonių ir Daniūnų kaimo bibliotekos.

60 metų, kai (1961) įkurti Ėriškių kultūros namai.

60 metų, kai (1961) įsteigtas Velžio lopšelis-darželis.

60 metų, kai (1961) įsteigta Taruškų girininkija (girininkas Bronius Paulavičius) ir Vadoklių girininkija (girininkas Stasys Užkuraitis).

55 metai, kai (1966) įsteigta Dembavos biblioteka.

55 metai, kai (1966) įsteigtas Smilgių lopšelis-darželis.

55 metai, kai (1966) Panevėžyje pastatytas pirmasis 9 aukštų gyvenamasis namas.

50 metų, kai (1971) įkurtas Lietuvos fotografijos draugijos Panevėžio skyrius.

50 metų, kai (1971) įsteigta Katinų biblioteka.

50 metų, kai (1971) netoli Skaistkalnės vienk. (Velžio sen.), šalia 1863 m. sukilėlių kapų, pastatytas stogastulpis (architektas V. Gabriūnas) sukilimo aukoms atminti.

50 metų, kai (1971) Panevėžyje, prie J. Balčikonio gimnazijos atidengtas pilko granito portretinis biustas G. Petkevičaitei-Bitei (skulptorius Bernardas Bučas).

40 metų, kai (1981) įsteigtas Linkaučių vaikų lopšelis-darželis.

40 metų, kai (1981) įsteigtas Smilgių gimnazijos kraštotyros muziejus.

40 metų, kai (1981) Panevėžyje rekonstruota Nevėžio senvagė.

35 metai, kai (1986) Karsakiškyje kelyje Panevėžys – Kupiškis pastatytas 62, 6 m.
ilgio gelžbetoninis sijinis tiltas.

30 metų, kai (1991) Ustronėje atidaryta ekspozicija knygnešiams. Parengė bibliotekininkė
Vida Liegytė ir architektas A. Gelčys.

30 metų, kai Garšvių kaime, knygnešio Kazimiero Ūdros sodybos vietoje
atidengtas paminklinis akmuo. „Saulutės“ autorius tautodailininkas kalvis A. Kryževičius.

30 metų, kai (1991) Pašilaičių k. atidengtas paminklas “Tėvo” būrio partizanams.

30 metų, kai (1991) Vyčių kaime atidengtas paminklas Lietuvos savanoriams.

30 metų, kai (1991) įsteigtas Pažagienių darželis-mokykla.

30 metų, kai (1991) įsteigta Dembavos progimnazija.

30 metų, kai (1991)

25 metai, kai (1996) Karsakiškio pagrindinei mokyklai suteiktas Strazdelio mokyklos vardas.

25 metai, kai (1996) Stultiškiuose atkurtas Linų muziejus.

25 metai, kai (1996) Naujamiesčio kultūros centre įkurta Dailės galerija.

25 metai, kai (1996) Upytės pagrindinei mokyklai suteiktas Antano Belazaro mokyklos vardas.

25 metai, kai (1996) Paįstrio vidurinei mokyklai suteiktas skulptoriaus Juozo Zikaro vardas.

25 metai, kai (1996) Krekenavoje Švenčiuliškių kapinaitėse pastatytas paminklas
tremtiniams (skulptūros autorius Julius Vaupšas).

20 metų, kai (2001) Juozo Zikaro gimtojoje sodyboje Paliukuose, minint skulptoriaus
120-ąsias gimimo metines, pastatyta skulptūra “Zikarų Juozukas” (Aut. Algis Varžinskas).

20 metų, kai (2001), švenčiant Raguvos 500-ųjų metų jubiliejų, sukurtas Raguvos herbas
ir vėliava (aut. Juozas Galkus ir Irena Vabalienė-Kazlauskaitė).

15 metų, kai (2006) LR Prezidento dekretu patvirtintas Krekenavos herbas. Herbo
autorius Henrikas Mazūras.

15 metų, kai (2006) atidaryta Molainių biblioteka.

15 metų, kai (2006) Velžio gimnazijoje atidaryta sporto salė.

10 metų, kai (2011) Velykių Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje pakabinta atminimo lenta čia tarnavusiam kunigui Boleslovui Beinoravičiui (1883-1951), prieš 60 metų Lukiškių kalėjime nukankintam politiniam kaliniui.

10 metų, kai (2011) Ramygaloje atidaryti pirmieji rajone savarankiško gyvenimo namai.

10 metų, kai (2011) Berčiūnuose duris atvėrė jaunimo užimtumo centras „Sanžilė“.

5 metai, kai (2016) Valstybės dieną Panevėžio rajonas minėjo ant Čičinsko piliakalnio Upytėje.

5 metai, kai (2016) Ramygaloje duris atvėrė pirmasis atviras jaunimo centras Panevėžio rajone.

5 metai, kai (2016) Paįstryje pastatyta skulptūra Juozo Zikaro atminimui (autorius Eduardas Titas).