2020 m. kovo mėn. kraštotyros kalendorius

1 d. - 155 metai, kai Skaistgiriuose (Paįstrio sen.) gimė (1865) knygnešys Juozas Lelis (Lelys). 1886 apsigyvenęs Mintaujoje (Latvija) padėjo Jurgiui Bieliniui platinti draudžiamą lietuvišką spaudą. Įsteigė Mintaujos lietuvių savišalpos draugiją. Nuo 1919 iki mirties gyveno Panevėžyje, dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo aktyvus katalikiškų draugijų narys. Mirė 1969 03 01.

2 d.  -  100 metų kai (1920) Dūdoniuose (Ramygalos sen.) gimė Kazimieras Naruševičius, dailininkas, pedagogas. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1940–1945 studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Vilniaus universitete. 1949–1960 mokytojavo Panevėžio 4-oje vidurinėje mokykloje, 1960–1964 – mokykloje-internete. Jo iniciatyva 1967 įkurta Panevėžio vaikų dailės mokykla, 1967–1990 dirbo šioje mokykloje. Nuo 1966 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1968–1983 Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio sekcijos pirmininkas. „Nusipelnęs panevėžietis“ (1996). Panevėžio miesto Garbės pilietis (1999). Mirė 2004 10 12 Panevėžyje.

9 d.  -  260 metų, kai (1760) Astrave (dab. Margėnai, Rokiškio r.) gimė Antanas Strazdas, kunigas, poetas. 1789 baigė Varnių kunigų seminariją. Nuo 1790 kunigavo Kupiškyje, Subačiuje, Kupreliškyje, Diliuose, Pandėlyje ir kt. 1793-1795 ir 1804-1806 kunigavo Karsakiškyje. Po 1804 nuolatinių pareigų neturėjo, gyveno iš atsitiktinių dvasininko patarnavimų ir išsinuomotos žemės. 1829 buvo suspenduotas ir uždarytas į Pažaislio vienuolyną, 1829 grįžo į Kamajus. Išleido poezijos rinktinę “Giesmės svietiškos ir šventos” (1814). Mirė 1833 04 23 Kamajuose (Rokiškio r.).

9 d.  -  210 metų, kai (1810) Naudvaryje (Naujamiesčio sen.) gimė Stanislovas Kerbedis, inžinierius, tiltų statytojas. 1818–1825 mokėsi Panevėžio pijorų (apskrities) mokykloje. 1831 baigęs Sankt Peterburgo kelių inžinierių korpuso institutą iki 1849 dėstė taikomąją mechaniką jame ir kitose Sankt Peterburgo aukštosiose mokyklose. 1844–1852 suprojektavo ir statė pirmąjį Rusijoje (Sankt Peterburge) metalinį varstomąjį tiltą su pasukama perdanga, vėliau – tiltą per Vyslą Varšuvoje. Prisidėjo projektuojant Vilniaus ir Kauno tunelius. Mirė 1899 04 19 Varšuvoje (Lenkija).

10 d.  -  80 metų, kai (1940) Panevėžyje gimė Kęstutis Kazimieras Bačelis, agronomas, gamtos m. daktaras (1993). Nuo 1965 Upytės linų bandymų stoties mokslinis bendradarbis. Knygų “Patarimai linininkui” (1968, 1975), “Linininkystės tvarkymas specializuotame ūkyje” (1977), “Linininko žinynas” (1985), “Į pagalbą linų augintojui” (1994) ir kt. bendraautorius. Išvedė 5 linų veisles.

12 d.  -  115 metų, kai (1905) Gilbonyse (Smilgių sen.) gimė Albinas Baltramiejūnas-Gilbonis, poetas. 1928 baigė Pavasarininkų suaugusiųjų gimnaziją, mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Dirbo įvairiose vietose. 1941 Kretingoje bolševikų buvo suimtas ir birželio 25 Rainių miškelyje (prie Telšių) kartu su kitais kaliniais žiauriai nužudytas. Išleido eilėraščių rinkinius “Iš liepsnojančios žemės”(1920), “Sirenos skerdžia naktį”, “Olimpo žiedai” (1935), “Aiškūs žodžiai” (1940).

12 d.   -   50 metų, kai (1970) Panevėžio I-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Juozo Balčikonio vardas. Nuo 1992 – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.

22 d.  -  130 metų, kai (1890) Vaivaduose (Panevėžio sen.) gimė Marija Giedraitienė-Putramentienė-Geigaitė, pedagogė, istorikė. 1900-1908 mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, 1914 baigė Sankt Peterburgo Bestuževo aukštųjų kursų Istorijos-filologijos fakultetą. Grįžusi į Lietuvą vertėsi privačiomis pamokomis. 1915 buvo viena iš Panevėžio lietuvių gimnazijos steigėjų ir iki 1918 – jos direktorė, vėliau direktoriaus pavaduotoja mergaičių klasėms. 1935-1940 Panevėžio mergaičių gimnazijos direktorė. Kurį laiką mokytojavo Vilniuje, Šiauliuose, Kaune. Mirė 1980 06 24 Kaune.

23 d.  -  120 metų, kai (1900) Ramygaloje gimė Jonas Karutis, visuomenės veikėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris. Lietuvos Respublikos laikotarpiu dalyvavo įvairių organizacijų veikloje. Mirė 1943 04 11 Panemunėje.

23 d.  -  60 metų, kai (1960) Liūdynėje gimė Alvydas Mikšys, tautodailininkas, medžio drožėjas. Drožė kryžius, koplytstulpius, užgavėnių kaukes, dalyvavo tauodailininkų parodose. Gyveno Ramygaloje. Mirė 2004.

24 d.  -  135 metai, kai (1885) Ėriškiuose gimė Juozas Balčikonis, kalbininkas, vertėjas. 1906 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1911 Peterburgo universitetą, mokytojavo. 1918-1920 Panevėžio gimnazijos, 1920-1924 Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius. 1924–1931 Lietuvos universiteto docentas. 1944–1960 dėstė Vilniaus universitete. Nuo 1946 LSSR Mokslų akademijos narys.. 1930-1952 Lietuvių kalbos žodyno vyriausias redaktorius. 1944-1952 direktoriavo Lietuvių kalbos institute ir iki 1960 profesoriavo Vilniaus universitete. Paskelbė straipsnių literatūrinės kalbos norminimo klausimais, išvertė užsienio autorių pasakų, parašė eilėraščių. Mirė 1969 02 05 Vilniuje, palaidotas tėviškėje.

25 d.  -  85 metai, kai (1935) Miežiškiuose gimė Jonas Šukys, kalbininkas, pedagogas, filologijos m. daktaras (1967). Mokėsi Miežiškiuose, Panevėžio berniukų gimnazijoje, Panevėžio pedagoginėje mokykloje. Mokytojavo Troškūnuose. Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1957-1964 dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute,1968-1972 Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, 1972-1987 „Mūsų žodžio” redakcijoje ir kt. Nuo 1994 dirbo Vilniaus pedagoginiame institute. Išleido grožinės literatūros kūrinių vaikams, knygų, skirtų lietuvių kalbos praktikos klausimams: „Taisyklingai vartokime linksnius” (1976), „Prielinksnių vartojimas” (1978), „Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: Vartosena ir normos” (1998), „Kalbos kultūra visiems” (2003) ir kt., periodikoje paskelbė straipsnių kalbos kultūros klausimais. Knygoje „Miežiškiai“(2003) aprašė gimtąją tarmę, kaimų pavadinimus, pavardes, krašto vardą. Lietuvių kalbos žodyno kartotekai užrašė apie 16000 žodžių su sakiniais. 2003 m. jam buvo paskirta kalbininko Petro Būtėno premija.

27 d.  -  140 metų, kai (1880) Zubiškiuose (dab. Ragaudžiai) (Upytės sen.) gimė Feliksas Vizbaras, inžinierius architektas. 1908 baigė Rygos politechnikos institutą. 1909-1918  dirbo Ukrainoje. 1918 grįžo į Lietuvą. Dirbo Kaune inžinieriumi, Lietuvos Susisiekimo ministerijoje, vadovavo Alytaus, Aukštosios Panemunės, Prienų tiltų statybai, Klaipėdos uosto krantinės, Šventosios uosto įrengimui ir kt. 1944 emigravo į Vakarus. Mirė 1970 Miunchene (Vokietija).

28 d.  -  95 metai, kai (1925) Latavoje (Anykščių r.) gimė Alfonsas Giedraitis, žemės ūkio darbuotojas, ilgametis Ėriškių kolūkio pirmininkas, buvęs Lietuvos Seimo narys. Panevėžio rajono Garbės pilietis (2005). Mirė 2007 08 12  Ėriškiuose. Palaidotas Ėriškių kapinėse.