2018 m. sukanka

225 metai, kai Naujamiestyje gimė (1793) JUOZAS BAUKYS, kunigas, teologijos magistras. 1823-1828 Vilniaus kunigų seminarijos profesorius, Vilniaus vyskupijos valdytojas. Savo lėšomis pastatė bažnyčią Naujamiestyje. Mirė 1866.
200 metų, kai Panevėžio apyl. gimė (1818) PRANCIŠKUS MAČIULSKIS, kunigas, 1863 sukilimo rėmėjas. Buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1874 gyveno Bauskėje. Mirė 1889 04 16  Bauskėje.
200 metų, kai Žemaitijoje gimė apie (1818) VINCENTAS ŠUREVIČIUS, religinės literatūros vertėjas, kunigas. Baigė Varnių kunigų seminariją, kunigavo įvairiose vietose. 1846-1848 ir 1853-1859 – Naujamiesčio bažnyčios vikaras bei klebonas. Išvertė J.Falkowskio knygą „Didžioji nedėlia“ (1847). Mirė 1860 12 18 Surviliškyje (Kėdainių r.).
185 metai, kai apie (1833) gimė SILVESRTAS KIELĖ, valstietis, slaptosios lietuviškų knygų bibliotekėlės laikytojas. Gyveno Alančiuose 1898 07 26 per kratą jo namuose žandarai rado 20 lietuviškų knygų bibliotekėlę.
180 metų, kai (1838) gimė JUOZAPAS BUTVYDAS, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Kunigu įšventintas 1862. Dirbo vikaru įvairiose Lietuvos parapijose, 1878 – Ramygaloje, 1880 perkeltas filialistu į Velykius. Nuo 1887 – Troškūnų klebonas. Platino lietuvišką spaudą. Mirė 1899 07 07 Troškūnuose.
175 metai, kai Suradgalio vnk. gimė (1843) ZIGMANTAS MACKEVIČIUS, 1863 sukilimo dalyvis. 1864 ištremtas į Sibirą.
170 metų, kai Baibokuose  gimė a. (1848) JONAS TRUSAS, TRUŠAS, knygnešys. Talkino Garšvių knygnešių draugijai, slėpė savo kluone ir platino knygnešių atvežtą lietuvišką spaudą. Po 1895 kratos nuteistas metams kalėjimo ir 5 metams tremties.
165 metai, kai Purviškių vnk. (Biržų r.) gimė (1853) ANDRIUS BIELINIS, knygnešys, Jurgio Bielinio brolis. 1893-1895 dalyvavo Garšvių knygnešių organizacijos veikloje. Mirė tremtyje 1897.
165 metai, kai Seredžiuje (Jurbarko r.) gimė apie (1853) FELIKSAS RUDOKAS, kunigas, knygnešių rėmėjas. Į kunigus įšventintas 1882. Vikaravo Viduklėje (Raseinių r., Aknystoje (Latvija). Jaunimą ragino skaityti lietuviškas knygas. 1887-1892 – Geležių bažnyčios filialistas. Nuo 1892 – Seredžiaus klebonas. Bendradarbiavo su knygnešiais. Mirė 1909.
165 metai, kai Vaskonyse gimė a. (1853) JONAS ČIŪRAS, knygnešys. Per kratą jo namuose 1896 rasti 35 lietuviški leidiniai. Dėl caro manifesto 1896 05 14 byla nutraukta.
160 metų, kai Gailioniuose (Šiaulių apskr.) gimė (1858) JUOZAS GENYS, kunigas. 1897 Karsakiškio bažnyčios filialistas, nuo 1902 – Ramygalos klebonas. Ramygaloje pastatė bažnyčią, įkūrė slaptą draugiją ir knygyną, vienas pirmųjų Lietuvoje organizavo lietuviškus vakarus su vaidinimais. Toks vakaras Lingerio dvare buvo vienas pirmųjų Lietuvoje. Mirė 1907 10 22 Ramygaloje. Palaidotas bažnyčios kriptoje.
160 metų, kai Mėdžiūnuose gimė (1858) JONAS RAČIŪNAS, knygnešys. Garšvių knygnešių draugijos narys – steigėjas, vienas iš pirmųjų (1885) skyręs draugijos reikalams 200 rb. Policija 1894 kratė jo ir brolio Juozo namus, kur rado 12 knygų. Abu broliai buvo nubausti po 3 dienas arešto. Kaip Garšvių knygnešių draugijos narys nebuvo išaiškintas, todėl liko nenubaustas. Mirė 1928, palaidotas Ramygalos kapinėse.
160 metų, kai Alančiuose  (1858) gimė ANTANAS BALČIŪNAS, knygnešys. 1898 provokatoriaus buvo įskųstas žandarams. Kratos metu jo namuose rasta 10 lietuviškų knygų.
160 metų, kai Alančiuose  (1858) gimė JUOZAS KRIŠTOPAITIS, knygnešys. Žandarams gavus skundą, kad Alančių kaimo valstiečiai skaito lietuvišką spaudą, buvo kratyti J. Krištopaičio namai, rastos 6 lietuviškos knygos.
160 metų, kai Bernatoniuose gimė (1858) GASPARAS MEŠKAUSKAS, knygnešys. Dirbo zakristijonu Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Platino knygas tarp pažįstamų, aprūpindavo spauda ir kitus platintojus, palaikė ryšius su knygnešiais J. Milašiūnu, J. Masiuliu ir kt. Mirė 1934 01 27 Panevėžyje. Palaidotas senosiose miesto kapinėse.
160 metų, kai Limeikiuose gimė (1858) MATAS IMBRASAS, knygnešys, daraktorius. Spaudą platino ir slapta mokė vaikus Troškūnu apylinkėse (Anykščių r.). Mirė 1931 12 31.
155 metai, kai Maleišiuose (Anykščių r.) gimė (1863) ANTANAS ANTANĖLIS, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos bendradarbis. 1887 įšventintas kunigu. Kunigavo Grinkiškyje, Žeimelyje, Utenoje ir kt. Nuo 1893 – Upytės kuratas. Spaudos draudimo metais buvo nuolatinis „Tėvynės sargo“ ir kitų periodinių leidinių bendradarbis, iš knygnešių imdavo lietuviškus spaudinius. Mirė 1908 02 03 Upytėje.
155 metai, kai Skaistgiriuose gimė (1863) KAZIMIERAS LELYS, LALIS, siuvėjas, knygnešys,  knygnešių rėmėjas. Išmokęs siuvėjo amato Jelgavoje (Latvija) atidarė savo siuvyklą. 1885 parengė siuvėjams skirtą vadovėlį lotyniškomis raidėmis. Prenumeravo, platino lietuvišką spaudą, rėmė kitus knygnešius. Mirė 1892- 09 12.
155 metai, kai Garšviuose  gimė (1863) AUGUSTĖ ŪDRAITĖ, knygnešė. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai, buvo brolio knygnešio Kazimiero Ūdros padėjėja ir ryšininkė, pagalbininkė platinant knygas. Po brolio arešto 1895 stengėsi aprūpinti periodine spauda ankstesnius prenumeratorius. 1931 jai paskirta valstybinė knygnešio pensija Mirė 1953 Uliūnuose , palaidota Vadaktėlių kapinėse.
150 metų, kai Ramygaloje gimė (1868) RAPOLAS BALTRŪNAS, kunigas. Mokėsi Kauno dvasinėje seminarijoje. 1905 išvyko į JAV. Bendradarbiavo „Vienybėje lietuvininkų“. Mirė 1915 JAV.
145 metai, kai Zaltriškiuose (Tauragės r.) gimė (1873) ANTANAS BRUŽYS, BRUŽAS, knygnešys, Garšvių knygnešių draugijos narys. Lietuvišką spaudą į Garšvius gabeno nuo 1890. Turėjo leidimą vykti į Mažąją  Lietuvą, kur nupirkęs didelius kiekius spaudinių, juos arkliais slapta atgabendavo į Garšvius. Keletą kartų buvo įkliuvęs policijai. 1894 areštuotas, keletą metų kalintas ir ištremtas į Sibirą. Po tremties neturėjo teisės gyventi Lietuvoje.
145 metai, kai  (1873) gimė ONA LADUKAITĖ, knygnešė. Gyveno Raukštoniuose . Įkliuvus broliui Adomui Ladukui 1895 policija kratė jos tėvų namus, kur rado lietuviškų knygų.
145 metai, kai Barklainėlių dvarelyje  gimė (1873) FELICIJONAS JUŠKEVIČIUS, kunigas, Palangos progimnazijos kapelionas. Mirė 1899 10 26. Palaidotas Palangoje.
140 metų, kai Naujamiestyje gimė (1878) TADAS ŠIURNA, visuomenės veikėjas. 1905 kaip Naujamiesčio atstovas buvo išrinktas į Vilniaus Seimą. Nuo 1907 gyveno JAV. Dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje.
135 metai, kai Skindeliškėje (Marijampolės r.) gimė (1883) JONAS JUOZAS PALUKAITIS, pedagogas, literatas, visuomenės veikėjas. Baigė Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo Kretingoje, Luokėje, Upytėje, Naujamiestyje. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, rinko tautosaką. Periodikoje paskelbė publicistikos, sudarė skaitinių knygą „Žiburėlis“, parašė eilėraščių. Mirė 1918 04 12, palaidotas Naujamiesčio kapinėse.
135 metai, kai Žvirbliuose  gimė (1883) VINCENTA KRANIAUSKAITĖ, daraktorė. Anksti išmokusi skaityti ir rašyti, pradėjo slapta savo namuose  iš maldaknygių ir elementorių mokyti kaimynų vaikus. Draudžiamą lietuvišką spaudą į Ėriškius atgabendavo knygnešys A. Ladukas. Tarp jos mokinių buvo ir būsimasis kalbininkas, profesorius J. Balčikonis. Mirė 1972, palaidota Ėriškių kapinėse.
105 metai, kai Justiniškiuose  gimė (1913) ALFONSAS SMETONA-ŽYGAUDAS, partizanas. Mokėsi Šilų mokykloje. Nuo 1945 Vyčio apygardos partizanų būrio vadas, nuo 1948 – Vyčio apygardos vadas. Žuvo 1950 07 05.