2018 m. balanžio mėn. kraštotyros kalendorius

1 d. – 75 metai, kai Adomavoje gimė (1943) JANINA KUMPIENĖ-STAKELYTĖ, ekonomistė, socialinių m. dr., Sveikatos teisės ir ekonomikos centro direktorė, LR SAM viceministrė. 1959 baigė Paįstrio vidurinę mokyklą. Baigusi VU, studijavo Maskvos MTI aspirantūroje. Skaitė pranešimus ir stažavosi daugelyje Vakarų Europos šalių. Kelių vadovėlių, per 170 publikacijų (moksl. str., brošiūrų ir kt.) autorė. Panevėžio krašto kraštiečių klubo prezidentė.
4 d. – 70 metų, kai Ąžuolytėje  gimė (1948) ARŪNAS KROTKUS, fizikas optoelektronikas, fizinių m. habil. dr., profesorius, Lietuvos MA narys-korespondentas. 1965 aukso medaliu baigė Panevėžio pirmąją vidurinę mokyklą. 1970, gavęs VU baigimo diplomą, tapo Puslaidininkių fizikos instituto aspirantu,  disertaciją – daktaru (1987). 1981 už darbus puslaidininkių srityje laimėjo geriausiojo MA jaunojo mokslininko vardą. 1988 paskirta valstybinė premija. Paskelbė monografiją, apie 200 mokslinių straipsnių mokslo periodiniuose leidiniuose. Yra per 20 išradimų autorius. Mokslinį darbą dirbo Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje.
7 d. - 150 metų, kai Pažvėriniuose gimė (1868) ALFONSAS MORAVSKIS, ekonomistas. Studijavo Charkovo, Kazanės, Kijevo universitetuose, 1902 baigė Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą. Vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrėjų. 1922–1933 Lietuvos universiteto dėstytojas. Mirė 1941 03 15 Kaune.
8 d. – 110 metų, kai Miškiniuose  gimė (1908) MYKOLAS JANIONIS, pedagogas, Lietuvos kariuomenės karininkas. 1931 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1932 – Karo mokyklą. Tarnavo pėstininkų pulke. 1938 paleistas į atsargą. Mokytojavo Zarasų r., Raguvoje, dalyvavo šaulių sąjungos veikloje. 1948 05 22 enkavedistų suimtas ir ištremtas į Vorkutos lagerius. Į Lietuvą grįžo 1957. Mirė 1982.
10 d. – 135 metai, kai Alančių dvare  gimė (1883) EUGENIJUS KULVIETIS-GINTVILA, dailininkas. Baigė Petrapilio Karališkąją meno mokyklą. 1910-1914 gyveno JAV, Čikagoje. Grįžęs į Lietuvą tarnavo savanoriu Lietuvos batalione. Nuo 1922 dėstė piešimą Ukmergės gimnazijoje, 1944 pasitraukė į Vakarus. Gyveno Kolumbijoje, parengė keletą parodų. Mirė 1959 02 12  Kolumbijoje.

11 d. – 60 metų, kai Naujasodėje  gimė (1958) VIRGINIJA BALSEVIČIŪTĖ-ŠLEKIENĖ, literatūros tyrinėtoja, kritikė, habil. humanitarinių m. dr., profesorė (2003). Mokėsi Jotainių aštuonmetėje ir Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokykloje. 1981 baigė Vilniaus u-tą, dirbo Knygų rūmuose, dėstė Šiaulių pedagoginiame in-te. Nuo 1990 VPU docentė, profesorė. Išleido studiją  „Naujausios lyrikos semantika“ (1994), „Vytauto Mačernio vizijos: semantinis aspektas“ (1999),  „Vytautas Mačernis ir jo karta“ (2000), paskelbė straipsnių, recenzijų.
12 d. – 80 metų, kai Repšiškiuose  gimė (1938) ALBERTAS MIŠKINIS, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, LKDP narys. 1954 baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1970 – LŽŪA. 1992-1996 m. A. Miškinis dirbo Anykščių rajono savivaldybės komunalinio ūkio ir statybos skyriuje vyriausiuoju specialistu, 1996-2000 m. buvo Anykščių rajono savivaldybės Statybos tarnybos vadovas. 2000-2007 m. jis buvo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas, 2007-2010 m. – Vietinio ūkio skyriaus vedėjas, nuo 2010 m. yra Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas. Jis taip pat yra Anykščių rajono saugaus eismo komisijos pirmininko pavaduotojas.
14 d. – 95 metai, kai Palevenėlėje (Kupiškio r.) gimė (1923) PRANAS GUDELIS, agronomas, agrarinių m. dr. (1993). 1948 baigė LŽŪA. Nuo 1961 Žemdirbystės in-to Upytės bandymų stoties moksl. bendradarbis. Knygų „Linininko žinynas“ (1964), „Patarimai linininkui“ (1968, 1975), „Agronomo žinynas“ (1974), „Parankinė agronomo knyga“ (1988) bendraautorius. Parašė brošiūrų, paskelbė mokslinių straipsnių iš linininkystės. Mirė 1995 03 24 Panevėžyje.
28 d. – 110 metų, kai Švaininkuose  gimė (1908) DOMINYKAS URBAS, vertėjas, filologas. Mokėsi Naujamiesčio ir Bučių pradžios mokyklose, Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1926-1929 mokslus tęsė Panevėžio mokytojų seminarijoje, ją baigęs mokėsi LU, dirbo „Sakalo“ leidykloje, mokytojavo. Karo metais vadovavo Panevėžio kraštotyros muziejui. 1964-1970 - redaktorius  „Vagoje.“ Išvertė kelias dešimtis latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių, žydų rašytojų knygų, paskelbė darbų vertimų, tekstologiniais klausimais. Parengė spaudai D.Poškos, Lazdynų Pelėdos, S.Stanevičiaus, Žemaitės, M.Valančiaus, S.Daukanto, G.Petkevičaitės-Bitės raštus. Mirė 1996 08 09.