1 d. - 110 metų, kai (1905) Užpaliuose (Utenos apskr.) gimė Jadvyga Drungaitė, literatė. 1932-1933 ir 1936-1937 redagavo “Naująją Vaidilutę”, 1935-1940 žurnalą “Moteris”. “Jaružės” slapyvardžiu rašė eilėraščius, noveles, straipsnius ir kt. Kurį laiką gyveno Savitiškyje, netoli Panevėžio. Po karo gyveno Panevėžyje, Berčiūnuose. Mirė 1994 07 29 Berčiūnuose.
6 d. - 75 metai, kai (1940) Naujamiestyje gimė Eugenijus Palskys, teisininkas, socialinių m. daktaras (1971), profesorius (1975). Išleido knygas: “Teismo fotografija” (1969), “Nusikaltimas ir kriminalistika” (1978), “Kriminalistinių dokumentų tyrimas” (1978), “Lietuvos kriminalistikos apybraižos 1918-1940” (1995) ir kt. Keleto vadovėlių aukštųjų mokyklų studentams autorius. Mirė 2001 06 20.
10 d. – 70 metų, kai (1945) Bebarzdžiuose (Anykščių r.) gimė Jonas Matulis, tautodailininkas, medžio drožėjas. Sukūrė per 60 medžio skulptūrų įvairiose Lietuvos vietose. Panevėžio rajone – Daukniūnuose, Paįstryje, Tiltagaliuose, Stumbriškyje, Rabikiuose, Žaliojoje girioje ir kt. Gyvena Stumbriškyje.
11 d. - 115 metų, kai (1900) Bliūdžiuse (dab. Panevėžio sen.) gimė Leonas Valkūnas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas. Nuo 1919 savanoris Panevėžio batalione. Nuo 1948 gyveno Didžiojoje Britanijoje. Mirė 1954 12 08.
15 d. - 110 metų, kai (1905) Gudeliukuose (Ramygalos vlsč.) gimė Kazimieras Jenkus (Jankus), kunigas, JAV kariuomenės kapitonas (1946). 1910 su tėvais emigravo į JAV. Baigęs kunigų seminariją 1931 įšventintas kunigu. 1944-1948 kapelionas JAV kariuomenėje. Bendradarbiavo “Darbininke”, “Studentų žodyje”. Mirė 1958 04 11 Portlande (JAV).
16 d. - 140 metų, kai (1875) Pajuosčio dvare (Raguvos vlsč.) gimė Juozapas Bikinas, kunigas, visuomenės veikėjas. 1898 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Rietave, Kaune, Rygoje. Redagavo laikraščius “Rygos garsas”, “Vienybė”, “Laisvė”. Damazo Dumbrės slapyvardžiu paskelbė feljetonų, straipsnių, išleido brošiūrų. Mirė 1956 04 22 Jurbarke.
20 d. - 135 metai, kai (1880) Gaidžiuose (Utenos r.) gimė Jurgis Tilvytis (slp. A. Žalvarnis), kunigas, poetas. Teofilio Tilvyčio brolis. Vidurinį mokslą ėjo Mintaujoje (Latvija) ir Rusijoje. 1903 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Krinčine, Tauragnuose, Pabiržėje, Pakruojyje, 1908-1916 Paįstrio klebonas (čia pastatydino Švč. Marijos bažnyčią), nuo 1916 Šėtos klebonas, ten 1919 įsteigė progimnaziją. Nuo 1927 Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios rektorius. Bendradarbiavo spaudoje, paskelbė eilėraščių, giesmių, straipsnių, pamokslų. Išleido poezijos rinkinėlius “Dienelei brėkštant” (1909), Paįstriečiai” (1910), “Daujėnai” (1910). “Rūtų saujelė” (1912), “Palaimintas triūsas” (1912) ir kt. Mirė 1931 12 24 Panevėžyje.
24 d. - 190 metų, kai (1825) Smilgiuose (Plungės r.) gimė Julius Anusevičius, poetas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Dalyvavo 1863 sukilime, vadovavo Panevėžio krašte veikusio E. Liutkevičiaus dalinio būriui. Buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą. Paleistas nuo 1880 gyveno Latvijoje. 1900 grįžo į tėvų dvarelį Daniūnuose. Kūrybos paskelbė “Tėvynės sarge” (1900). Didžioji jos dalis pasirodė po mirties. 1980 išleista rinktinė “Viena pavasario diena”. Mirė 1907 02 26. Palaidotas Daumėnuose (Biržų r.).
