2013 m. liepos mėn. kraštotyros kalendorius

6 d. – 145 metai, kai Papyvesiuose (Pasvalio r.) gimė (1868) JULIUS MACIEJAUSKAS, kunigas, prelatas, visuomenės veikėjas. 1891-1897 dirbo vikaru Ramygalos bažnyčioje. 1898 kunigavo Panevėžyje. Vėliau dirbo Švėkšnoje, Rietave. 1911 nominuotas Žemaičių vyskupijos garbės kanauninku, nuo 1927  – Telšių katedrinės kapitulos prelatu. 1938 išvyko į JAV. Los Angeles mieste pastatė Šv.Kazimiero koplyčią. Mirė 1947 05 15.
7 d. – 80 metų, kai Naujamiesčio vnk. gimė (1933) JADVYGA KARECKAITĖ-STATKEVIČIENĖ, kalbininkė, filologijos m. dr., docentė. Mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. Studijavo VPI. Nuo 1958 dėsto VPI. Išleido knygas „Vientisinio sakinio skyryba“ (su G.Akelaičiu, 1978 ir 1992), „Sudėtinio sakinio skyryba“ (1979), „Lietuvių kalbos skaitiniai“ (su R. Skaisgiriene, 1990). Paskelbė straipsnių sintaksės ir kt. klausimais „Kalbotyroje“ ir kt. leidiniuose.
8 d. – 95 metai, kai Ėriškiuose gimė (1918) PETRAS BALČIKONIS, agronomas selekcininkas. 1957 baigė LŽŪA. Dirbo Vytėnų bandymų stotyje, Dūkšto bei Avižienių sodininkystės medelynuose. Paskelbė mokslinių straipsnių apie medelynų, uogų ir sodų veisimą, gėlių selekcijos ypatumus. Parašė knygas „Kardeliai“ (su kitais, 1985), „Tulpių auginimas“ (su A. Karla, 1991) ir kt. Mirė 1997 10 18 Avižieniuose (Vilniaus r.).
9 d. 80 metų, kai Paįstryje gimė (1933) REGINA ALGĖ GUDAVIČIŪTĖ-MARTINONIENĖ, bibliotekininkė, poetė. Vaikystę praleido vienkiemyje netoli Liūdynės. Mokėsi Panevėžyje. 1959 baigė VU Istorijos - filologijos fakulteto bibliotekininkystės specialybę. Išleido atsiminimų apie savo tėvą, pirmąjį Lietuvos kariuomenės kapelmeisterį, kompozitorių J.Gudavičių knygą „Susitikimai su tėvu“ (1998), eilėraščių rink. „Rožės man nedovanojo“ (1999), „Žvaigždė ant delno“ (2000). Gyvena Vilniuje ir Liudynės vnk.
14 d. – 110 metų, kai Užliaušiuose (Krekenavos vlsč.) gimė (1903) LEONAS RAČIŪNAS, Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanoris, karininkas. 1941 01 03 enkavadistų suimtas ir Karo tribūnolo nuteistas 8 m. lagerio ir 4 m. tremties. Vėliau už antisovietinę agitaciją dar kartą nuteistas 10 metų. 1956 grįžo į Lietuvą. Gyveno ir dirbo Kaune. Mirė 1981. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1921), Savanorių (1931), ir Latvijos išvadavimo karo dešimtmečio (1929) medaliais.
17 d. – 135 metai, kai Želvoje (Ukmergės r.) gimė (1878) JONAS MACIEJAUSKAS, kunigas prelatas. Nuo 1923 -  Panevėžio dekanas. 1928 paskirtas Raguvos klebonu ir dekanu. Čia išdirbo dešimt metų. Jo rūpesčiu dekoruotas Raguvos bažnyčios vidus, įvesta elektra, uždengtas naujas stogas. 1931 įsigyti nauji varpai. Mirė 1938  04 01 Kaune.
19 d. – 150 metų, kai Kaukėnuose (Raseinių r.) gimė (1863) VINCAS KAZANAUSKAS, knygnešys, Garšvių knygnešių draugijos narys. Platino knygas Šėtos, Pagirių, Truskavos, Ramygalos, Vadoklių, Raguvos, Troškūnų ir kitose vietovėse. Žiemomis daraktoriavo. 1895 suimtas ir nuteistas dviem metams kalėjimo ir trims metams tremties. Grįžo į Lietuvą 1900. 1928 paskirta knygnešio pensija. Mirė 1930 12 30 gimtinėje.
24 d. – 145 metai, kai Daukniūnuose gimė (1868) KAZIMIERAS SLIEKAS, gydytojas, visuomenės veikėjas, knygnešys. 1887 baigė Panevėžio gimnaziją, 1893 – Kijevo universiteto medicinos fakultetą. Grįžęs į Lietuvą  apsigyveno Naujamiestyje, vertėsi privačia gydytojo praktika. Palaikė ryšius su knygnešiais, šelpė juos materialiai. Vėliau išvyko į Rusiją, dirbo Astrachanės srityje, Samaros gubernijoje. Čia suradęs 1863 m. lietuvių tremtinių, paskatino juos įkurti bažnyčią, mokyklą, parūpino knygų. 1918 grįžęs į Lietuvą dirbo Panevėžio apskrities gydytoju, rėmė „Aido“ draugiją, suorganizavo „Vienybės“ klubą. Mirė 1929 12 16 Panevėžyje, palaidotas Spirakių kapinėse.
24 d. – 115 metų, kai Smilgiuose (Biržų r.) gimė (1898) ANTANAS VADOPALAS, ekonomistas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, studijavo Peterburgo politechnikos institute bei LU Kaune. 1944 pasitraukė į Vakarus, nuo 1951 gyveno JAV. Aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, buvo vienas iš aktyviausių Panevėžiečių klubo kūrėjų, 1963 Čikagoje išleistos monografijos „Panevėžys“ vienas redaktorių. Atskirais leidiniais išleido knygas „Iš kur galėjo kilti vardas Lietuva?“ (1954), „Lietuviški antropologiniai tipai“ (1972), „Vardai dumblynams ir durpynams“ (1966). Mirė 1979 04 15 Kalifornijoje (JAV).
24 d. – 75 metai, kai (1938) Gitėnuose  (Miežiškių vlsč.) gimė ONA ŠTITILIENĖ SKREBYTĖ, pedagogė, socialinių m. dr. 1951 baigė Miežiškių septynmetę mokyklą, 1955 – Panevėžio pedagoginę mokyklą. Trejus metus mokytojavo Šilų septynmetėje mokykloje, vėliau studijavo pedagogiką Šiaulių PI. Baigusi studijas ten pat dirbo, mokėsi aspirantūroje. 1992-2000 buvo Specialiųjų metodikų katedros vedėja. Parengė naujų matematikos programų vaikams su negalia, išleido matematikos vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, paskelbė mokslinių publikacijų.
28 d. – 25 metai, kai įkurta (1988) Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio grupė.