2013 m. balanžio mėn. kraštotyros kalendorius

1 d. – 70 metų, kai Adomavoje (Panevėžio sen.) gimė (1943) JANINA KUMPIENĖ-STAKELYTĖ, ekonomistė, socialinių m. dr., Sveikatos teisės ir ekonomikos centro direktorė, LR SAM viceministrė. 1959 baigė Paįstrio vidurinę mokyklą. Baigusi VU, studijavo Maskvos MTI aspirantūroje. Skaitė pranešimus ir stažavosi daugelyje Vakarų Europos šalių. Kelių vadovėlių, per 170 publikacijų (moksl. str., brošiūrų ir kt.) autorė. Panevėžio krašto kraštiečių klubo prezidentė.
4 d. – 70 metų, kai Raišaičiuose (Telšių r.) gimė (1943) KLAUSUTIS HENRIKAS BERŽANSKIS, dailininkas tapytojas. 1967 baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1967 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė keletą personalinių parodų. 1983-1988 – Krekenavos tarybinio ūkio dailininkas. Jo darbų yra LR KM, Dailės fonde, Šiaulių Aušros muziejuje, Klaipėdos etnografijos muziejuje, pas Lietuvos bei užsienio kolekcionierius. Mirė 2001 05 03 Panevėžyje.
4 d. – 65 metai, kai Ąžuolytėje (Ramygalos apyl.) gimė (1948) ARŪNAS KROTKUS, fizikas optoelektronikas, fizinių m. habil. dr., profesorius, Lietuvos MA narys-korespondentas. 1965 aukso medaliu baigė Panevėžio pirmąją vidurinę mokyklą. 1970, gavęs VU baigimo diplomą, tapo Puslaidininkių fizikos instituto aspirantu,  disertaciją – daktaru (1987). 1981 už darbus puslaidininkių srityje laimėjo geriausiojo MA jaunojo mokslininko vardą. 1988 paskirta valstybinė premija. Paskelbė monografiją, apie 200 mokslinių straipsnių mokslo periodiniuose leidiniuose. Yra per 20 išradimų autorius. Mokslinį darbą dirbo Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje.
6 d. – 160 metų, kai Varnaičiuose (Jurbarko r.) gimė (1853) MARTYNAS SURVILA, knygnešys. Lietuvišką spaudą iš M. Lietuvos pradėjo gabenti apie 1880. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai, bendradarbiavo su Žemaitijos knygnešiais. Gabendamas knygas per sieną keletą kartų buvo įkliuvęs. 1899 už rastas 20 lietuviškų knygų 1 metams ištremtas į Rygą. 1895 įkliuvus kitiems knygnešiams buvo išduotas. Nubaustas 6 mėn. kalėjimo ir 2 metams tremties į Rusiją. Mirė 1937 gimtinėje.
7 d. – 145 metai, kai Panevėžyje, gimė (1868) ALFONSAS MORAVSKIS, ekonomistas, spaudos veikėjas, vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrėjų.  Studijavo Charkovo, Kazanės, Kijevo u-tuose, baigė Leipcigo aukštąją prekybos  mokyklą. 1922-1933 Lietuvos u-to docentas. Dalyvavo akcijoje prieš lietuviškos spaudos draudimą. 1898 m. Tilžėje išspausdino 5 kalbomis  “Lietuvių tautos atsišaukimą”. Paskelbė studiją “Lietuvos darbininkų judėjimo istorija sąryšy su Lietuvos atgimimo judėjimu. Pirmas  dešimt metų 1892-1902 m.” (1931). Mirė 1941 03 15 Kaune.
8 d. – 105 metai, kai Miškiniuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1908) MYKOLAS JANIONIS, pedagogas, Lietuvos kariuomenės karininkas. 1931 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1932 – Karo mokyklą. Tarnavo pėstininkų pulke. 1938 paleistas į atsargą. Mokytojavo Zarasų r., Raguvoje, dalyvavo šaulių sąjungos veikloje. 1948 05 22 enkavadistų suimtas ir ištremtas į Vorkutos lagerius. Į Lietuvą grįžo 1957. Mirė 1982.
10 d. – 130 metų, kai Alančių dvare (Vadoklių vlsč.) gimė (1883) EUGENIJUS KULVIETIS-GINTVILA, dailininkas. Baigė Petrapilio Karališkąją meno mokyklą. 1910-1914 gyveno JAV, Čikagoje. Grįžęs į Lietuvą tarnavo savanoriu Lietuvos batalione. Nuo 1922 dėstė piešimą Ukmergės gimnazijoje, 1944 pasitraukė į Vakarus. Gyveno Kolumbijoje, parengė keletą parodų. Mirė 1959 02 12  Kolumbijoje.
11 d. – 55 metai, kai Naujasodėje (Ramygalos apyl.) gimė (1958) VIRGINIJA BALSEVIČIŪTĖ-ŠLEKIENĖ, literatūros tyrinėtoja, kritikė, habil. humanitarinių m. dr., profesorė (2003). Mokėsi Jotainių aštuonmetėje ir Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokykloje. 1981 baigė Vilniaus u-tą, dirbo Knygų rūmuose, dėstė Šiaulių pedagoginiame in-te. Nuo 1990 VPU docentė, profesorė. Išleido studiją  „Naujausios lyrikos semantika“ (1994), „Vytauto Mačernio vizijos: semantinis aspektas“ (1999),  „Vytautas Mačernis ir jo karta“ (2000), paskelbė straipsnių, recenzijų.
12 d. – 75 metai, kai Repšiškiuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1938) ALBERTAS MIŠKINIS, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, LKDP narys. 1954 baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1970 – LŽŪA. 1992-1996 m. A. Miškinis dirbo Anykščių rajono savivaldybės komunalinio ūkio ir statybos skyriuje vyriausiuoju specialistu, 1996-2000 m. buvo Anykščių rajono savivaldybės Statybos tarnybos vadovas. 2000-2007 m. jis buvo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas, 2007-2010 m. – Vietinio ūkio skyriaus vedėjas, nuo 2010 m. yra Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas. Jis taip pat yra Anykščių rajono saugaus eismo komisijos pirmininko pavaduotojas.
14 d. – 90 metų, kai Palevenėlėje (Kupiškio r.) gimė (1923) PRANAS GUDELIS, agronomas, agrarinių m. dr. (1993). 1948 baigė LŽŪA. Nuo 1961 Žemdirbystės in-to Upytės bandymų stoties moksl. bendradarbis. Knygų „Linininko žinynas“ (1964), „Patarimai linininkui“ (1968, 1975), „Agronomo žinynas“ (1974), „Parankinė agronomo knyga“ (1988) bendraautorius. Parašė brošiūrų, paskelbė mokslinių straipsnių iš linininkystės. Mirė 1995 03 24 Panevėžyje.
17 d. – 65 metai, kai (1948) Panevėžio apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 135, kuriuo nusprendė nuo 1948 05 01 „įsteigti Berčiūnų vlsč. biblioteką, Naujamiesčio ir Raguvos vlsč. kultūros namus“.
26 d. – 65 metai, kai Plačeniškiuose (Kupiškio r.) (1948) gimė BRONIUS RIBOKAS, poetas, žurnalistas. Studijavo VU, nuo 1971 dirba Panevėžio spaudoje. Išleido poezijos rink. „Žemės patekėjimas“ (1984), „Šermukšnių vynas“ (2000).
28 d. – 105 metai, kai Švaininkuose (Smilgių vlsč.) gimė (1908) DOMINYKAS URBAS, vertėjas, filologas. Mokėsi Naujamiesčio ir Bučių pradžios mokyklose, Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1926-1929 mokslus tęsė Panevėžio mokytojų seminarijoje, ją baigęs mokėsi LU, dirbo „Sakalo“ leidykloje, mokytojavo. Karo metais vadovavo Panevėžio kraštotyros muziejui. 1964-1970 - redaktorius  „Vagoje.“ Išvertė kelias dešimtis latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių, žydų rašytojų knygų, paskelbė darbų vertimų, tekstologiniais klausimais. Parengė spaudai D.Poškos, Lazdynų Pelėdos, S.Stanevičiaus, Žemaitės, M.Valančiaus, S.Daukanto, G.Petkevičaitės-Bitės raštus. Mirė 1996 08 09.