2009 m. rugpjūtčio mėn. kraštotyros kalendorius
- Titulinis
- Kraštotyros kalendorius
- Kraštotyros kalendorius 2009 metų
- 2009 m. rugpjūtčio mėn. kraštotyros kalendorius
1 d. – 80 metų, kai Panevėžyje gimė (1928) IRENA LIOGIENĖ, tapytoja, tautodailininkė.
| 2 d. | 60 metų, | kai Fermoje (Raguvos vlsč.) gimė (1949) DALIA ANTANINA RASTENIENĖ-MIELIAUSKAITĖ, nuo 1988 žurnalo „Liaudies kultūra“ vyriausioji redaktorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. |
| 3 d. | 100 metų, | kai Kretingoje gimė (1909) LIŪNĖ JANUŠYTĖ, rašytoja, vertėja. Studijavo KU, dirbo ,,Tiesos“ redakcijoje. Kurį laiką gyveno Panevėžyje. Paskelbė feljetonų rinkinius ,,Ant ko ir pasirašau“ (1935), ,,Važiuojam!“ (1936), ,,Iki pasimatymo!“ (1964), satyrinį romaną ,,Korektūros klaida“ (1938), apysakų, pjesių, išvertė A.Fadejevo, M.Bubenovo, I.Ilfo ir E.Petrovo bei kt. rašytojų kūrinių. Mirė 1965 05 06 Vilniuje. |
| 4 d. | 120 metų, | kai Aukštadvaryje (Kupiškio r.) gimė (1889) JURGIS ELISONAS, zoologas, pedagogas, tautosakininkas. 1902-1907 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Nuo 1919 mokytojavo Panevėžyje. Parašė knygas ,,Stuburinių gyvulių zoologija“ (1920), ,,Zoologijos vadovėlis“ (1925), ,,Mūsų šalies žinduoliai“ (1932), ,,Zoologija“ (1938). Rinko bibliografinę medžiagą, tautosaką apie gyvūnus. Išleido ,,Mūsų krašto fauna lietuvių tautosakoje“ (1932). Mirė 1946 01 04 Vokietijoje. |
| 4 d. | 115 metų, | kai Akmenytės vns. (Pumpėnų vlsč., dab. Paįstrio sen.) gimė (1894) ALFONSAS JURSKIS, Lietuvos kariuomenės karininkas, radiotechnikos inžinierius, profesorius, radiotechnikos pradininkas Lietuvoje. 1924-1940 Akštuosiuose karo technikos kursuose Kauno universitete dirbo dėstytoju, docentu, Radio technikos katedros vedėju, 1926-1930 buvo Kauno radijo stoties viršininkas. Išleido vadovėlį ,,Radiotechnika“ (1927), knygą ,,Radiotechnikos pagrindai“ (1929). 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV. Iki 1961 dėstė Filadelfijos Technikos institute. Mirė 1966 07 31 Filadelfijoje. |
| 5 d. | 115 metų, | kai Pazūkuose (Pušaloto vlsč.) gimė (1894) PETRAS RUTKAUSKAS, Lietuvos kariuomenės karininkas. 1919 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. 1921 baigė veterinarijos studijas Tartu universitete.1941 06 17 suimtas ir kartu su šeima ištremtas į Sibirą, kur 1943 04 21 žuvo. |
| 7 d. | 105 metai | kai Karužiškiuose (Panevėžio vlsč.) gimė (1904) MATAS JANUŠONIS, Lietuvos kariuomenės karininkas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1927 baigė Karo mokyklą, 1931 – Vytauto Didžiojo karininkų kursus. 1940 iš kariuomenės atleistas. 1941 buvo suimtas, pabėgęs iš areštinės slapstėsi, po karo gyveno Latvijoje ir kt. Mirė 1974 09 19. |
| 7 d. | 105 metai | kai Kučkuose (Raguvos vlsč.) gimė (1904) MIKAS KUNCĖ, Lietuvos kariuomenės karininkas. Baigė Ukmergės mokytojų seminariją. 1927 baigus Karo mokyklą suteiktas pėstininkų atsargos leitenanto laipsnis. Tarnavo policijoje, nuo 1933 – Troškūnų nuovados viršininkas. |
| 9 d. | 135 metai, | kai Užulėnyje (Ukmergės r.) gimė (1874) ANTANAS SMETONA, Lietuvos prezidentas, publicistas, vertėjas. 1885 mokėsi slaptojoje (daraktorinėje) mokyloje ir gyveno Kartanų k. (netoli Šilų), vėliau pats mokytojavo Karoliavo dvare (Ramygalos vlsč.) 1902 baigė Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Vasario 16-osios akto signataras. 1919-20 ir 1926-40 Lietuvos prezidentas. Paskelbė darbų visuomenės gyvenimo, kultūros klausimais, išvertė Platono veikalų. Mirė 1944 01 09 JAV. |
| 9 d. | 105 metai, | kai Aukštadvaryje (Kupiškio r.) gimė (1904) JUOZAS SOKAS, miškininkas, rašytojas. 1924 baigė šešias Panevėžio progimnazijos klases, 1927 - Dotnuvos žemės ūkio technikumą. Dirbo miškininku, Lietuvos gamtos apsaugos komitete ir kt. Išleido apsakymų ir apybraižų knygas vaikams ,,Žaliojoj girioj“ (1956), ,,Briedžiai plaukia“ (1957), ,,Mūšis Nemuno kilpoj“ (1960), ,,Stumbrai grįžo namo“ (1973) ir kt. Mirė 1987 12 01 Vilniuje. |
| 12 d. | 75 metai, | kai Buivėnuose (Kupiškio r.) gimė (1934) ALEKSANDRAS VANAGAS, kalbininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, habil.filologijos m. dr., profesorius. 1950-1954 gyveno Tiltagaliuose. 1959 baigęs lietuvių kalbos ir literatūros specialybę VU, pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Kartu su kitais parengė knygą ,,Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas“ (1963), monografiją ,,Lietuvos TSR hidronimų daryba“ (1970), populiarias knygas ,,Mūsų vardai ir pavardės“ (1982), ,,Lietuvių vandenvardžiai“ (1988), 2 tomus ,,Lietuvių pavardžių žodyno“ (1985, 1989) ir kt. Mirė 1995 04 13 Vilniuje. |
| 12 d. | 55 metai, | kai Jakutijoje, Lėnos r. gimė (1954) RIČARDAS NIČAJUS, dailininkas. 1977 baigė Šiaulių PI dailės fakultetą. Nuo 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1977 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Dirba Upytės A.Belazaro pagrindinėje mokykloje dailės mokytoju. Gyvena Stultiškių k. |
| 13 d. | 85 metai, | kai Kučiuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1924) BRONISLOVAS ULYS, agronomas, žemės ūkio mokslų kandidatas. Paskelbė keletą mokslinių darbų žemės ūkio klausimais. |
| 13 d. | 50 metų, | kai Panevėžyje gimė (1959) JŪRATĖ SUČYLAITĖ, gydytoja, rašytoja. 1985 baigė Kauno medicinos institutą. Išleido poezijos knygas ,,Žarijų duobė“ (1992), ,,Šešėlių sparnai“ (1994), ,,Po pelenų dangum“ (1996), ,,Užkalbėjimas gyventi“ (2000), apsakymų rinkinį ,,Kelias į pilnatį“ (1998), apysaką ,,Sumaištis“ (1998), esė knygas ,,Tebūnie žmogus“ (1990), ,,Visada dviese“ (1998), romaną “Susitikimai su ragana” (2002). |
| 22 d. | 60 metų, | kai Jateliškiuose (Krekenavos apyl.) gimė (1949) ČESLOVAS BOBINAS, biomedicinos m. dr., Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius. 1957-1965 mokėsi Radviliškio 8-metėje m-kloje, 1965-1968 – Krekenavos vid. m-kloje. 1973 baigė LŽŪA. Knygų: „Lauko, sodo ir daržo kultūrų tręšimas ir rūgščių dirvų kalkinimas (1984), ,,Lauko daržovių auginimas“ (1982), ,,Daržovės ir prieskoniniai augalai“ (1993) bendraaut. Knygos „Daržo augalų sėklininkystė“ (1999) autorius. |
Paskutinį kartą redaguota: 2024-03-05 09:19:24
