2008 m. rugsėjo mėn. kraštotyros kalendorius

1 d. – 110 metų, kai Panevėžyje gimė (1898) LILIJA ŽILVITYTĖ VANAGAITIENĖ, žurnalistė, JAV lietuvių veikėja. Nuo 1909 gyveno JAV. 1945-1950 - Čikagos lietuvių moterų klubo pirmininkė. Nuo 1928 aktyvi radijo programos ir žurnalo „Margutis“ bendradarbė. Mirė 1964 12 28 JAV.

1 d. – 105 metai, kai Pakuodžiupiuose gimė (1903) VLADAS MOTIEKA, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, dirbo Lietuvos kariuomenės Generaliniame štabe. Nuo 1942 Raudonosios armijos 16-osios lietuviškos divizijos štabo viršininkas, pulko vadas, divizijos vado pavaduotojas. Nuo 1945 16-osios lietuviškos divizijos vadas. Po karo dėstė VU, Lietuvos konservatorijoje ir kt. Mirė 1975.

1 d. – 65 metai, kai Preidžiuose (Velžio vlsč.) gimė (1943) BIRUTĖ EMILIJA BAGDONIENĖ, dailininkė tekstilininkė. Gyvena ir dirba Panevėžyje.

1 d. – 35 metai, kai atidaryta (1973) Panevėžio Saulėtekio vidurinė mokykla (11 vid. m-kla).

1 d. – 30 metų, kai atidaryta Panevėžio Mykolo Karkos vidurinė mokykla (13 vid. m-kla).

2 d. – 115 metų, kai Laibiškiuose (Rokiškio r.) gimė (1893) STASYS PUNDZEVIČIUS, Lietuvos kariuomenės generolas. 1913 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1935 paskirtas Panevėžio įgulos viršininku. Po karo gyveno JAV. Mirė 1980 10 20.

4 d. – 135 metai, kai Krikščiuose (Biržų r.) gimė (1873) ADOLFAS SABALIAUSKAS- ŽALIA RŪTA, poetas, vertėjas, tautosakinininkas. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, kunigavo, buvo Lietuvos kariuomenės kapelionu. Kurį laiką gyveno Stumbriškyje. Išleido poezijos ir eiliuotų dramų knygų („Pančiai“, 1917; „Kada rožės žydžia“, 1917; „Laumės“, 1920; „Savu keliu“, 1923), išvertė suomių literatūros („Kalevala“, 1922; A.Kivio romaną „Septyni broliai“, 1950), paskelbė liaudies dainų ir jų tyrinėjimų. Mirė 1950 01 11 Kaune, palaidotas Mieleišiuose (Biržų r.).

5 d. – 105 metai, kai Geležiuose gimė (1903) ANTANAS STAKĖNAS, žurnalistas. Studijavo KU. Dirbo pašto žinyboje. Po karo išvyko į Čikagą. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1973 06 13 Čikagoje.

5 d. – 70 metų, kai Kaune gimė (1938) TEISUTIS MAKAČINAS, kompozitorius, LMA profesorius. 1947-1951 mokėsi Panevėžio I-ojoje vid. mokykloje. 1961  baigė LVK. Sukūrė dvi simfonijas kameriniam orkestrui, koncertą trimitui su orkestru, 4 kantatas. Daugelio kamerinių muzikos kūrinių, muzikos vargonams, daugiau kaip 120 dainų autorius. S.Šimkaus premijos (1967, 1969) laureatas.

6 d. – 80 metų kai Žudžiuose (Ramygalos vlsč.) (1928) gimė STANISLOVAS  BALTRŪNAS, nusipelnęs lengvosios atletikos treneris. 1942-1949  mokėsi Ramygalos gimnazijoje, studijavo Leningrado KKI. Nuo 1949 mokytojavo Smilgių, Krekenavos, Ramygalos vidurinėse mokyklose, dirbo SSD „Nemunas“ respublikinės tarybos lengvosios atletikos treneriu, sporto mokyklos direktoriumi. Sporto žymūnas (1960), resp. kategorijos teisėjas (1966), nusipelnęs treneris (1972).

6 d. – 70 metų, kai Pušalote (Pasvalio r.) gimė (1938) NIJOLĖ ANGELĖ BAUŽYTĖ, Lietuvos televizijos žurnalistė, LRT televizijos laidos „Mūsų miesteliai“ autorė ir vedėja. 1954 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą, 1953-1955 mokėsi Panevėžio teatro studijoje pas J. Miltinį. 1955-1960 studijavo VU. Nuo 1960 dirba LTV. Aktyviai dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje.

7 d. – 505 metai, kai įkurtas Panevėžys. 1503 pasirašyta Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Aleksandro donacija dėl miesto įkūrimo.

7 d. – 80 metų, kai Surdegyje (Anykščių r.) gimė (1928) VITALIS KIRSNYS, tautodailininkas. Drožia kryžius, koplytstulpius, smulkius drožinius. Gyvena Trakiškyje (Miežiškių sen.).

8 d. – 100 metų, kai Stumbriškiuose (Pušaloto vlsč.) gimė (1908) JUOZAS VAIČELIŪNAS, lakūnas, Lietuvos kariuomenės aviacijos kapitonas. 1932-1934 tarnavo Panevėžio 4-ajame Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke. 1943-1944 Panevėžio apskrities viršininko padėjėjas. Po karo emigravo į Vakarus. Nuo 1949 gyveno Kanadoje. Mirė 1992 12 08 Kanadoje.

9 d. – 125 metai, kai Oreliuose (Krekenavos vlsč.) gimė (1883) MYKOLAS ANTANAITIS, pedagogas. Baigė Krekenavos pradinę mokyklą, mokėsi Kauno „Saulės“ draugijos pedagoginiuose kursuose. Gyveno Maskvoje, Petrapilyje, Taline. 1918 grįžo į tėviškę, rūpinosi Ramygalos progimnazijos steigimu. Įsteigė pradžios mokyklą Oreliuose, gimnaziją Krekenavoje. Nuo 1919 dirbo Orelių pradinės mokyklos vedėju. Jo rūpesčiu pastatyta nauja mokykla ir gyvenamasis namas mokytojams. Vėliau dirbo įvairiose Lietuvos vietose. Mirė 1965 12 19. Palaidotas Krekenavoje.

10 d. – 65 metai, kai Vanagiškiuose gimė (1943) ONA RAČKAUSKIENĖ-ŠIMAITYTĖ, dailininkė. Mokėsi Šakiškių septynmetėje, Pumpėnų vid. mokykloje. 1972 baigė VDI. Dirbo Vilniuje, bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose, iliustravo knygas, projektavo vokus muzikos plokštelėms ir kt. Vėliau apsigyveno Klaipėdoje. Nuo 1980 – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, rašo eilėraščius. Leidinio „Toli...arti, šiandien...dabar“ (2003) autorė. 

11 d. – 50 metų, kai Stumbriškyje gimė (1958) VYTAUTAS JACKEVIČIUS, pedagogas, medžio drožėjas. Drožia nuo 1980 koplytstulpius, įvairius suvenyrinius drožinius. Vienas iš svarbesnių darbų koplytstulpis žuvusiems už laisvę Paįstryje.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              

12 d. – 40 metų, kai Panevėžyje gimė (1968) TOMAS RUDOKAS, dailininkas grafikas, Paįstrio J.Zikaro vidurinės mokyklos vyresnysis dailės mokytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos tarybos narys, Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos narys, tarptautinio knygos iliustracijos konkurso Montxe (Prancūzija), skirto K.Kastanedos kūrinių iliustravimui, laureatas, tarptautinių plenerų Ledurgoje (Latvija) dalyvis bei tarptautinių vaikų plenerų Paįstryje (1996-1999) organizatorius.

13 d. – 100 metų, kai Repšėnuose (Ukmergės r.) gimė (1908) ALEKSANDRAS ŠEŠTOKAS, agronomas, pedagogas. 1923 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Po karo gyveno JAV, buvo aktyvus lietuvių išeivijos visuomeninio gyvenimo dalyvis. Mirė 1979 10 14.

14 d. – 85 metai, kai Piniavos vienkiemyje (Panevėžio vlsč.) gimė (1923) IEVA SAKALAUSKAITĖ POCIUS, skulptorė, pedagogė. Mokėsi Panevėžio ir Kauno gimnazijose, studijavo techninę chemiją Kauno VDU. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1951 gyvena Australijoje Adelaidės mieste. 1962 baigė skulptūros studijas Pietų Australijos meno mokykloje (Adelaidėje}, kur liko dėstytojauti iki 1975. Parodose dalyvauja nuo 1962. Skulptorės kūriniai buvo įvertinti įvairiais apdovanojimais, kelis kartus ji laimėjo konkursus. 1995 jos kūrybos paroda buvo eksponuojama Panevėžio Dailės galerijoje.

15 d. – 105 metai, kai Grąžčiuose (Krekenavos vlsč.) gimė (1903) KAZYS RAPŠYS, pedagogas, Lietuvos karininkas. 1924 baigė Krekenavos progimnaziją, 1928 – Panevėžio mokytojų seminariją, 1932 – Karo mokyklą Kaune. Tarnavo kariuomenės štabe, vėliau mokytojavo. 1945 06 06 suimtas, kalintas, nuteistas 10-čiai metų tremties. 1954 grįžo į Lietuvą. Gyveno Kaune. Mirė 1979 10 12 Panevėžyje, palaidotas Krekenavoje.

15 d. – 95 metai, kai Aukštadvaryje (Ramygalos vlsč.) gimė (1913) BRONIUS PETRULIS, inžinierius hidrotechnikas, gamtos mokslų daktaras, profesorius. 1946 baigė Kauno universitetą. Nuo 1951 dirbo pedagoginį darbą KPI. Paskelbė mokslinių straipsnių įvairiais hidrogeologijos klausimais. Vienas knygų „Gyvenviečių vandentiekis ir kanalizacija“ (1962), „Komunalinio ir kelių ūkio darbuotojų vadovas“ (1964) ir kt. autorių.

18 d. – 135 metai, kai Rinkūnuose (Pumpėnų vlsč.) gimė (1873) JUOZAPAS  JONAS SKVIRECKAS, arkivyskupas metropolitas, profesorius, Šv. Rašto vertėjas į lietuvių kalbą. 1885-1892 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, 1892 įstojo į Žemaičių kunigų seminariją, 1896-1899 tęsė studijas Peterburgo dvasinėje akademijoje 1901-1938 (su pertrauka) dėstė Žemaičių, vėliau Kauno kunigų seminarijose. 1922-1944 - Kauno universiteto Teologijos ir filosofijos fakulteto profesorius. 1919 konsekruotas vyskupu Kauno katedroje. 1926-1944 -  Kauno arkivyskupas metropolitas. 1944 emigravo į Austriją. Išvertė į lietuvių kalbą ir išleido visą „Bibliją“ (1911-1937). Mirė 1959 12 03 Zamse (Austrija). 1999 palaikai perkelti į Kauno arkikatedrą.

18 d. – 80 metų, kai Šlapiašiliuose (Anykščių r.) gimė (1928) JANINA (MATIUKAITĖ) PIPIRIENĖ, poetė. Vidurinę mokyklą baigė Panevėžyje. Dirbo auklėtoja vaikų darželyje Anykščiuose. Turėdama regėjimo problemų 1968-1992 dirbo LAD Panevėžio įmonėje. Eilėraščius kurti pradėjo dirbdama vaikų darželyje, juos spausdino periodikoje, almanachuose. Išleido tris poezijos knygas vaikams. Tai: „Kiškio slidės“ (1996), „Monikos mokyklėlė“ (1997), „Metų laikai: eilėraščiai ir dainelės“ (1999).

19 d. – 65 metai, kai Panevėžyje atidengtas (1943) paminklas 1941 m. birželio 26 d. bolševikų nužudytiems medikams A.Gudoniui, S.Mačiuliui, J.Žemguliui. (skulpt. B.Bučas). Atstatytas 1988.

20 d. – 115 metų, kai Palaukiuose (Subačiaus vlsč.) gimė (1893) TOMAS VIDUGIRIS, Lietuvos kariuomenės pulkininkas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1919 įstojo į Panevėžio batalioną savanoriu. Ilgą laiką tarnavo Karaliaus Mindaugo 4 –ajame pėstininkų pulke. 1932-1935 – 9-ojo pulko bataliono vadas. 1944 – vietinės rinktinės Kauno pulko vadas. Po karo emigravo į Vokietiją, nuo 1948 gyveno Anglijoje. Mirė 1979 04 27 Anglijoje. Urna su palaikais palaidota Palaukių kapinėse.

20 d. – 80 metų, kai Panevėžyje gimė (1928) VYTAUTAS JUOZAS TALAČKA, rašytojas. Baigęs Kauno vidurinę mokyklą 1951-1955 studijavo anglų kalbą Maskvos pedagoginiame institute, mokytojavo. Parengė „Anglų-lietuvių kalbų chemijos ir cheminės technologijos žodyną“ (1994). Išleido istorinius romanus „Mantas“ (1991), „Notangas“ (2000), „Karūna ir kraujas“ (1998).

21 d. – 80 metų, kai Kučiuose (Ramygalos vlsč.) gimė 1928 JUOZAS ULYS, literatas ir vertėjas. Mokėsi Uliūnų pradinėje mokykloje, Ramygalos ir Panevėžio gimnazijose, vėliau baigė Kauno Finansų technikumą, dirbo Vilniaus m. finansų skyriuose. 1957 baigė VPI. Mokytojavo Merkinės, Sintautų, Gelgaudiškio vidurinėse mokyklose. Išleido biografinę apybraižą „Sudužęs varpelis“ (2001), vertė iš latvių kalbos.

23 d. – 105 metai, kai Dubliškiuose (Kupiškio r.) gimė (1903) JONAS LAUŽIKAS, pedagogas, pedagogikos m. dr. (1967), profesorius (1966). 1920-1923 mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1929 baigė Kauno universitetą. Išleido  „Mokinių savivaldybės“ (1929), „Aplinka ir žmogus“ (1933), „Švietimo reforma“ (1934), „A .Makarenkos pedagoginės idėjos“ (1956), „Paskatinimai ir bausmės“ (1958), „Mokinių valios ugdymo bruožai“ (1965) ir kt. Mirė 1980 12 10.

24 d. – 115  metų, kai Linkuvoje (Pakruojo r.) gimė (1893) ALEKSANDRAS ŠUMSKIS, Lietuvos kariuomenės pulkininkas. Mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. Po karo gyveno Austrijoje. Mirė 1946 03 04.

24 d. – 65 metai, kai Preidžiuose (Velžio vlsč.) gimė (1943) VIDUTĖ EMILIJA JANAUSKAITĖ-SEREIKIENĖ, poetė, publicistė. 1950-1957 mokėsi Kabelių mokykloje, 1965 baigė Panevėžio politechnikumą, 1969-1974 studijavo Maskvos standartizacijos ir metrologijos    institute. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos valdybos narė. Eilėraščių rinkinio „Dangaus šaknys“ (1996), publicistikos knygos „Žemės vaisiai“ (2003), poezijos rinktinės „Septyni laipteliai“ (2005) autorė, almanacho „Į savo žodį“ (2000) bendraautorė. A. Kulviečio konkurso prizininkė (1994), poezijos konkurso „Lino žiedas“ laureatė (2003), Kultūros šviesuolė (2000).

24 d. – 50 metų, kai Panevėžyje gimė (1958) SIGITA STREČEN-MAŽEIKAITĖ, rankinio sporto meistrė. 1980 tapo olimpinių žaidynių, 1982 – pasaulio čempione, 1977 laimėjo pasaulio jaunimo, 1978 – suaugusiųjų čempionato sidabro medalį.

26 d. – 60 metų, kai Panevėžyje (1948) gimė GRAŽINA STANISLAVA DRASUTIENĖ--KRIAUČIŪNAITĖ, gydytoja, m. dr. (biomedicinos m., medicina), docentė, VU Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėja. Keleto knygų ir daugelio straipsnių medicinos klausimais autorė ir bendraautorė.

26 d. –80 metų, kai Utėnuose (Smilgių vlsč.) gimė (1928) BRONIUS GRABAUSKAS, ekonomistas, ekonomikos m. kand. 1972-1989  dirbo Žemės ūkio ekonomikos institute. Parašė knygą „Lietuvos TSR žemės ūkio socialinė raida“ (1983), paskelbė mokslinių straipsnių. Mirė 1989 03 08 Vilniuje.

27 d. – 90 metų, kai Rimaisuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1918) JUOZAS VALIKONIS, inžinierius statybininkas, technikos m. dr. 1940 baigė Kauno universitetą, dirbo KU, KPI pedagoginį darbą. Nuo 1965 KPI dekanas. Paskelbė mokslinių straipsnių apie gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimą ir konstravimą. 1966 nominuotas respublikine premija.

28 d. – 65 metai, kai Krekenavoje gimė (1943) KĄSTYTIS VINCENTAS GIRDAUSKAS, automobilininkas, TSRS nusipelnęs sporto meistras (1974). 1975 baigė KPI. Daugelio tarptautinių ralio lenktynių dalyvis ir čempionas. 1970 ralio maratone Londonas-Mechikas savo automobilių klasėje laimėjo trečią vietą. Mirė 1996 09 06 Kaune.

29 d. – 110 metų, kai Kapinėje (Naujamiesčio vlsč.) gimė (1898) STASYS KUDOKAS, architektas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1916-1918 studijavo Kelių inžineriją Peterburge. 1924-1930 studijavo architektūrą Romos karališkoje aukštojoje architektūros mokykloje. Dirbo Kauno m. architektu, dėstė VDU. Nuo 1949 gyveno JAV. Pagal jo projektus pastatyta daugelis pastatų Kaune, kitose Lietuvos vietose. Mirė 1988 10 06 JAV.


Paskutinį kartą redaguota: 2024-03-05 09:19:35