2008 m. balandžio mėn. kraštotyros kalendorius

4 d. – 65 metai, kai Raišaičiuose (Telšių r.) gimė (1943) KLAUSUTIS HENRIKAS BERŽANSKIS, dailininkas tapytojas. 1967 baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1967 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė keletą personalinių parodų. 1983-1988 – Krekenavos tarybinio ūkio dailininkas. Jo darbų yra LR KM, Dailės fonde, Šiaulių Aušros muziejuje, Klaipėdos etnografijos muziejuje, pas Lietuvos bei užsienio kolekcionierus. Mirė 2001 05 03 Panevėžyje.

4 d. – 60 metų, kai Ąžuolytėje (Ramygalos apyl.) gimė (1948) ARŪNAS KROTKUS, fizikas optoelektronikas, fizinių m. habil. dr., profesorius, Lietuvos MA narys-korespondentas. 1965 aukso medaliu baigė Panevėžio pirmąją vidurinę mokyklą. 1970, gavęs VU baigimo diplomą, tapo Puslaidininkių fizikos instituto aspirantu, apgynęs disertaciją – daktaru (1987). 1981 už darbus puslaidininkių srityje laimėjo geriausiojo MA jaunojo mokslininko vardą. 1988 paskirta valstybinė premija. Paskelbė monografiją, apie 200 mokslinių straipsnių mokslo periodiniuose leidiniuose. Yra per 20 išradimų autorius. Mokslinį darbą dirbo Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje.

6 d. – 155 metai, kai Varnaičiuose (Jurbarko r.) gimė (1853) MARTYNAS SURVILA, knygnešys. Lietuvišką spaudą iš M. Lietuvos pradėjo gabenti apie 1880. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai, bendradarbiavo su Žemaitijos knygnešiais. Gabendamas knygas per sieną keletą kartų buvo įkliuvęs. 1899 už rastas 20 lietuviškų knygų 1 metams ištremtas į Rygą. 1895 įkliuvus kitiems knygnešiams buvo išduotas. Nubaustas 6 mėn. kalėjimo ir 2 metams tremties į Rusiją. Mirė 1937 gimtinėje.

7 d. – 140 metų, kai Panevėžyje, (kitais duomenimis Pažvėrinuose, Smilgių vlsč.) gimė (1868) ALFONSAS MORAVSKIS, ekonomistas, spaudos veikėjas, vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrėjų. Studijavo Charkovo, Kazanės, Kijevo u-tuose, baigė Leipcigo aukštąją prekybos  mokyklą. 1922-1933 Lietuvos u-to docentas. Dalyvavo akcijoje prieš lietuviškos spaudos draudimą. 1898 m. Tilžėje išspausdino 5 kalbomis  “Lietuvių tautos atsišaukimą”. Paskelbė studiją “Lietuvos darbininkų judėjimo istorija sąryšy su Lietuvos atgimimo judėjimu. Pirmas  dešimt metų 1892-1902 m.” (1931). Mirė 1941 03 15 Kaune.

8 d. – 100 metų, kai Miškiniuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1908) MYKOLAS JANIONIS, pedagogas, Lietuvos kariuomenės karininkas. 1931 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1932 – Karo mokyklą. Tarnavo pėstininkų pulke. 1938 paleistas į atsargą. Mokytojavo Zarasų r., Raguvoje, dalyvavo šaulių sąjungos veikloje. 1948 05 22 enkavedistų suimtas ir ištremtas į Vorkutos lagerius. Į Lietuvą grįžo 1957. Mirė 1982.

9 d. –   50 metų, kai Šiauliuose gimė (1958) GEMA UMBRASIENĖ, Panevėžio apskrities viršininkė, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos valdybos narė, vicepirmininkė. 1980 baigė VU. 1990-1991 – Panevėžio m. merė.

9 d. – 45 metai, kai Panevėžyje gimė (1963) ALVYDAS BAUSYS, dramaturgas, poetas, vertėjas. Studijavo Maskvos u-te ir Kinematografijos in-te, dirbo Vilniaus teatruose. Parašė pjesių („Gedimino regėjimas,“ „Arčiau nei toli“, „Sakmė apie Sovijų“ ir kt.), kino scenarijų, išleido eilėraščių rink. „Viskas, išskyrus viena“ (1994), išvertė Seungo Saho poezijos rink. „Visatos ašis“ (1992).

10 d. – 125 metai, kai Alančių dvare (Vadoklių vlsč.) gimė (1883) EUGENIJUS KULVIETIS-GINTVILA, dailininkas. Baigė Petrapilio Karališkąją meno mokyklą. 1910-1914 gyveno JAV, Čikagoje. Grįžęs į Lietuvą tarnavo savanoriu Lietuvos batalione. Nuo 1922 dėstė piešimą Ukmergės gimnazijoje, 1944 pasitraukė į Vakarus. Gyveno Kolumbijoje, parengė keletą parodų. Mirė 1959 02 12  Kolumbijoje.

11 d. – 50 metų, kai Naujasodėje (Ramygalos apyl.) gimė (1958) VIRGINIJA BALSEVIČIŪTĖ-ŠLEKIENĖ, literatūros tyrinėtoja, kritikė, habil. humanitarinių m. dr., profesorė (2003). Mokėsi Jotainių aštuonmetėje ir Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokykloje. 1981 baigė Vilniaus u-tą, dirbo Knygų rūmuose, dėstė Šiaulių pedagoginiame in-te. Nuo 1990 VPU docentė, profesorė. Išleido studiją  „Naujausios lyrikos semantika“ (1994), „Vytauto Mačernio vizijos: semantinis aspektas“ (1999),  „Vytautas Mačernis ir jo karta“ (2000), paskelbė straipsnių, recenzijų.

12 d. – 70 metų, kai Repšiškiuose (Ramygalos vlsč.) gimė (1938) ALBERTAS MIŠKINIS, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, LKDP narys. 1954 baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1970 – LŽŪA. Utenos individualios projektavimo įmonės savininkas.

13 d. – 130 metų, kai Imbarėje (Kretingos r.) gimė (1878) PRANAS TAMAŠAUSKAS, Lietuvos kariuomenės pulko vadas, generolas. 1919  stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1921 paskirtas 4-ojo Karaliaus Mindaugo pulko vadu. 1926 - apygardos, vėliau – divizijos vadu. Jam suteiktas divizijos generolo laipsnis – aukščiausias Lietuvos kariuomenės laipsnis. Nuo 1935, išėjęs į atsargą, gyveno savo ūkyje Pajuostės kaime. 1944 emigravo į Vokietiją, vėliau gyveno JAV. Mirė 1951  JAV.

13 d. – 110 metų, kai JAV gimė (1898) KAZYS PRANCKONIS (PRANCKEVIČIUS), Lietuvos kariuomenės pulkininkas. 1919 stojo savanoriu į Panevėžio bataliono 4-ąjį pėstininkų pulką. Kovėsi su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1933 baigė Vytauto Didžiojo aukštąją karo mokyklą, tarnavo Lietuvos kariuomenės štabe. 1940 areštuotas, kalintas. Kilus karui išlaisvintas, dalyvavo 1941 Birželio sukilime, vėliau dirbo vietinės rinktinės štabe. 1944 emigravo į Vokietiją, nuo 1957 gyveno JAV, bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1971.

14 d. – 85 metai, kai Palevenėlėje (Kupiškio r.) gimė (1923) PRANAS GUDELIS, agronomas, agrarinių m. dr. (1993). 1948 baigė LŽŪA. Nuo 1961 Žemdirbystės in-to Upytės bandymų stoties moksl. bendradarbis. Knygų „Linininko žinynas“ (1964), „Patarimai linininkui“ (1968, 1975), „Agronomo žinynas“ (1974), „Parankinė agronomo knyga“ (1988) bendraautorius. Parašė brošiūrų, paskelbė mokslinių straipsnių iš linininkystės. Mirė 1995 03 24 Panevėžyje.

17 d. – 60 metų, kai (1948) Panevėžio apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 135, kuriuo nusprendė nuo 1948 05 01 „įsteigti Berčiūnų vlsč. biblioteką, Naujamiesčio ir Raguvos vlsč. kultūros namus“.

20 d. – 85 metai, kai Gudeliuose (Rokiškio r.) gimė (1923) JONAS ZEMVALDAS BALKEVIČIUS, filologijos m. dr., docentas. Mokėsi Panevėžio  ir Kauno gimnazijose. 1949 baigė KU. Nuo 1960 dirbo VU dėstytoju, filologijos fakulteto prodekanu, dekanu. 1966  suteiktas docento vardas. Už darbą „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė“ (1963) suteiktas filologijos m. daktaro vardas. Kartu su J.Kabelka išleido „Latvių-lietuvių kalbų žodyną“ (1977 ir 1995). Mirė 2000 Vilniuje.    

23 d. – 175 metai, kai Kamajuose (1833) mirė ANTANAS STRAZDAS, kunigas, poetas. 1793-1795 ir 1904-1906  kunigavo Karsakiškyje. Gimė 1760 03 09. Astrave (Rokiškio r.).

24 d. – 80 metų, kai Panevėžyje gimė (1928) JURGIS ŠAPKUS, tapytojas, skulptorius. Nuo 1952 gyvena JAV. Sukūrė tapybos darbų, skulptūrų, vitražų ir kt. Dalyvavo parodose JAV, Vokietijoje, Kanadoje bei Lietuvoje. Jo 5 tapybos darbai, padovanoti gimtajam miestui, eksponuojami Panevėžio kraštotyros muziejuje.

25 d. – 135 metai, kai Dūseikiuose (Telšių r.) gimė (1873) JONAS ŠIMKUS, chemikas, valstybės veikėjas. Baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1918 – 1919 Lietuvos prekybos ir pramonės ministras, 1921 – 1922 – Krašto apsaugos ministras. Profesorius (1922). Mirė 1944 06 04.

26 d. – 60 metų, kai Plačeniškiuose (Kupiškio r.) (1948) gimė BRONIUS RIBOKAS, poetas, žurnalistas. Studijavo VU, nuo 1971 dirba Panevėžio spaudoje. Išleido poezijos rink. „Žemės patekėjimas“ (1984), „Šermukšnių vynas“ (2000).

28 d. – 100 metų, kai Švainikuose (Smilgių vlsč.) gimė (1908) DOMINYKAS URBAS, vertėjas, filologas. Mokėsi Naujamiesčio ir Bučių pradžios mokyklose, Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1926-1929 mokslus tęsė Panevėžio mokytojų seminarijoje, ją baigęs mokėsi LU, dirbo „Sakalo“ leidykloje, mokytojavo. Karo metais vadovavo Panevėžio kraštotyros muziejui. 1964-1970 redaktoriavo „Vagoje.“ Išvertė kelias dešimtis latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių, žydų rašytojų knygų, paskelbė darbų vertimų, tekstologiniais klausimais. Parengė spaudai D.Poškos, Lazdynų Pelėdos, S.Stanevičiaus, Žemaitės, M.Valančiaus, S.Daukanto, G.Petkevičaitės-Bitės raštus. Mirė 1996 08 09.

28 d. – 50 metų, kai Panevėžyje gimė (1958) VIDMANTAS URBONAS, sportininkas, ultratriatlono pasaulio čempionas (1993, 1994, 1997). Pasaulio dvidešimtgubo ultratriatlono čempionas (1998). Lietuvos triatlono rinktinės vyriausiasis treneris, Lietuvos triatlono federacijos prezidiumo narys. Gyvena Panevėžyje. Yra Panevėžio m. Tarybos narys.

29 d. – 90 metų, kai Darbutuose (Raseinių r.) gimė (1918) STEPAS KOSMAUSKAS, teatro ir kino aktorius. 1941 baigė Panevėžio dramos teatro studiją. 1941-1985 buvo šio teatro aktorius, 1965-1975 - teatro direktorius. Sukūrė per 50 vaidmenų teatre. Parašė pjesę „Kuo aš kalta“ (pastatyta Panevėžio dramos teatre 1957). Kine debiutavo 1960. Mirė 1985 03 25 Panevėžyje.

29 d. – 75 metai, kai Kaune mirė (1933) JUOZAS TUMAS-VAIŽGANTAS, rašytojas, lietuvių literatūros klasikas. 1902 – 1905 kunigavo Vadaktėliuose. Gimė 1869-09-20 Maleišiuose (Anykščių r.).