Akvilė: Neprašyk auksinės žuvelės plauti indų

Akvilė: neprašyk auksinės žuvelės plauti indų

Akvilė: Neprašyk auksinės žuvelės plauti indų. – Vilnius : Tyto alba, 2012. – 487 p.: iliustr.

Akvilė Zavišaitė (1962–1991) – ryški asmenybė ir įdomi menininkė, tarusi savitą žodį lietuvių dailės istorijoje. Jos legenda virtęs gyvenimas ir originalūs dailės darbai, eksponuoti Lietuvoje, Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, iki šiol audrina žmonių vaizduotę. Ši knyga – tai pasakojimas apie Akvilę jos pačios žodžiais, visiškai autentiški tekstai, liudijantys sudėtingą XX amžiaus pabaigos laiką.


Ritos Baltušytės, mamos, surinkti Akvilės laiškai draugams ir artimiesiems įgyja siužetą, virsta jaudinančia gyvenimo istorija. Tai tarsi laiškų romanas, kurio veiksmas rutuliojasi net trijuose žemynuose: pasakojama apie sovietmečio Lietuvos kasdienybę, apie pirmuosius to meto imigrantų žingsnius Australijoje ir bandymą ten įsitvirtinti, nuklystama net į JAV. O vėliau – žvilgsnis į Lietuvą ir pasaulį jau brandaus žmogaus akimis. Dar viena tema – žinoma, menas. Jauno žmogaus siekis perprasti meno paslaptis, siekti tobulumo ir neprapulti gyvenimo sumaištyje. Tvirčiausia visus, išsibarsčiusius po platųjį pasaulį, vienijanti gija – Akvilės ir jos mamos Ritos ryšys. Jų artumas net būnant toli, atviri pokalbiai apie viską negali palikti abejingų. Nors šio gyvenimo romano atomazga išties tragiška, šviesus Akvilės optimizmas užkrečiamas, jis stiprina tikėjimą, kad visa, ką lemta žmogui patirti, turi prasmę.
Laiškus papildo atsiminimai, nuotraukos ir Akvilės darbų reprodukcijos, vaikystės piešiniai.
"Mama, o dabar išsitiesk, nusišypsok ir pripažink, kad gyvenimas ir tau, ir man yra nuostabus, ir geriau nereikia!!! Neprašyk auksinės žuvelės plauti indų."
(Iš Akvilės laiško mamai).

Turinys