700 Vilniaus veidų literatūroje

Atnaujinta: Ketvirtadienis, 12 sausio 2023 13:57 700 Vilniaus veidų. Knygų paroda

1323 m. sausio 25 d. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Gedimino laiške) paminėtas Vilnius šiemet švenčia gražų 700 metų jubiliejų. Šiai sukakčiai skirti įspūdingi renginiai, išskirtiniai pasirodymai, koncertai, festivaliai, meno programos sostinėje vyks visus metus. Norint paminėti šį neeilinį istorinį įvykį, bibliotekoje surengta leidinių paroda „700 Vilniaus veidų literatūroje“.

Joje eksponuojamos knygos apie miesto įkūrimą, raidą ar konkretų istorinį laikotarpį, žinomas Vilniaus vietas ar žymius vilniečius, taip pat grožiniai lietuvių ir užsienio autorių kūriniai, kurių siužetas vienaip ar kitaip susijęs su Vilniumi.
Susipažinti su tiesioginiais ir netiesioginiais rašytiniais šaltiniais, Vilniaus tapsmo istoriografija ir kitais miesto atsiradimo tyrimais galima pavarčius Gedimino Vaitkevičiaus leidinį „Vilniaus įkūrimas“. Anot tyrimą atlikusio autoriaus, miesto tipo gyvenvietė, iš kurios ir vystėsi Vilnius, egzistavo jau nuo XII amžiaus, o jos dydis ir lėmė tai, kad čia buvo įkurta didžiojo kunigaikščio rezidencija.
Reikšmingą darbą įamžinant Vilniaus miesto kilmę ir raidą atliko ir 19 amžiaus istorikas Mykolas Balinskas veikale „Vilniaus miesto istorija“. Šiuo darbu autorius sau kėlęs du tikslus: ne tik iš archyvuose saugotų „rankraščių išrinkti padavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir daugybę privilegijų, kuriomis jo gyventojai nuo senų laikų naudojosi, ne tik atgaivinti amžininkų atmintyje ankstesnius, keleto amžių, įvykius toje sostinėje, bet ir, kiek tema ir galimybės man leido, prisidėti prie kai kurių Lietuvos istorijos įvykių aiškinimo.“ Išsamaus istorinio veikalo pabaigoje publikuojami dokumentai, liudijantys miesto raidą sunkiomis ir netgi tragiškomis istorinėmis aplinkybėmis.
Vilniaus ir vilniečių gyvenimą, kunkuliavusį skirtingais laikotarpiais, itin vaizdžiai perteikia tritomis straipsnių ir publikacijų rinkinys „Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius“. Nuo privačių erdvių (gyvenamųjų namų planavimo, apstatymo, miestiečių aprangos ir kt.), asmeninių bibliotekų, vaikų vasaros stovyklų, kasdienybės vaizdelių ir šventinių karnavalų iki burtų ir raganavimo tradicijų – šie pasakojimai patiks norintiems iš arčiau susipažinti su prieš kelis šimtmečius Vilniuje virusiu gyvenimu.
Knygų, tarsi gidų, vedžiojančių po istorinį Vilnių, išties nemažai: L. Matonienės „Vilnius: meilės stotelės“, S. Šulcės „Vilniaus istorijos“, G. Lunevičiūtės „Vilniaus atminties punktyrai“, T. Venclovos „Vilniaus vardai“, taip pat „Vilnius 37°C“, D. Pocevičiaus „Istoriniai Vilniaus reliktai“, A. H. Kirkoro „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes“ ir daugybė kitų.
Ekspozicijos dalis, reprezentuojanti grožinę literatūrą, neįsivaizduojama be vieno ryškiausių lietuvių postmodernizmo atstovų Ričardo Gavelio romanų. „Vilniaus pokeris“ – neabejotinai ikoniškiausias jo kūrinys, sujaukęs visus sovietmečio literatūros standartus, supurtęs skaitytojų protus ir sukėlęs tikrą sprogimą visuomenėje. Fantasmagorijos persunktuose pasakojimuose Vilnius vaizduojamas kaip ištisas pasaulis, kartais – kaip miestas vaiduoklis ar sapnas. R. Gavelio romano „Vilniaus džiazas“ veiksmas vyksta XX a. aštuntojo dešimtmečio Vilniuje, hipiškos studentų kasdienybės ir slogios sovietinės priespaudos fone. Ši knyga – atsisveikinimas su studijų metais, tai paminklas jaunystei ir kūrybinė rašytojo biografija.

Kalbant apie XVII–XVIII amžiaus Lietuvos bajorų gyvenimą, prieš akis iškart iškyla K. Sabaliauskaitės romanuose „Silva Rerum“ vaizduojamas Vilnius. Autentiškos istorinės detalės, ryškūs personažai, painūs ir nenuspėjami likimų vingiai – K. Sabaliauskaitės romanai neabejotinai atgaivino istorinį žanrą, išplėtė jo gerbėjų gretas, sudomino skaitytojus tokia marga ir turtinga Lietuvos praeitimi ir... suteikė galimybę pažinti senąjį Vilnių.
Tai, kas sena, visuomet paslaptinga, o jei paslaptys dar pagardintos meilės, aistrų, netikėtumų ir intriguojančių mįslių prieskoniais – tai jau G. Viliūnės romanai. „Karūna be karaliaus“, „Vilniaus Madona“, „Magdalė. Smuklės merga“, „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“, „Spąstai pirklio žudikui“, „Mirtinas arkebuzos šūvis“ – kiekvieno jų siužetas kupinas intrigų, sąmokslų, pinklių ir Vilniaus istorijos.
Įminti detektyvinę mįslę, atskleisti dar nežinomas Vilniaus istorijos paslaptis kviečia ir S. Rankelienė romanuose „Enigma orbi“ ir „Enigma duplex“. Beje, autorė yra senovinių knygų ekspertė, jau 25 metus dirbanti Vilniaus universiteto bibliotekoje, rengianti senųjų knygų parodas, tad tikrai išmananti laikus, apie kuriuos rašo knygose. O kas daro romaną įtikinamą ir paveikų, jei ne smulkmenos ir autentiškos detalės?
Iš tikros istorijos, nutikusios tarpukario Vilniuje, radosi Gerimanto Statinio romanas „Ponas Zy“. Tai intriguojantis, pamokantis, nuotykių kupinas pasakojimas, kurio herojus – lenkų armijos majoras Zygmuntas Šelinga-Šafranskis, dėl neteisingų sprendimų galiausiai atsidūręs kalėjime ir jame ėmęs rašyti kilusias mintis. Šie užrašai, ponui Zy pageidaujant, po jo mirties turėjo būti įdėti į karstą, tačiau... kaip ponas Zy jau patyrė savo kailiu, ne viskas gyvenime klostosi kaip suplanuota.
Vilniaus tema literatūroje be galo plati ir įvairiapusiška. Tad kviečiame ateiti, apžiūrėti, pavartyti, rinktis. Istorija, faktai, dokumentika, romanai, pramanai ir poezija – knygos kiekvieno skaitytojo skoniui parodoje „700 Vilniaus veidų literatūroje“.
Norimą leidinį galima užsisakyti ir elektroninių paslaugų portale www.iBiblioteka.lt

Parengė vyr. bibliotekininkė S. Petrauskienė