Jonas Mačiulis-Maironis

2022-aisiais minime iškilaus Lietuvos tautinio atgimimo dainiaus, žymiausio XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių poeto, katalikų kunigo, prelato, profesoriaus, naujosios lietuvių poezijos pradininko, vertėjo Jono Mačiulio-Maironio 160-ąsias gimimo metines ir 90-ąsias mirties metines.

Su Panevėžio kraštu Maironį sieja tai, kad Pirmojo pasaulinio karo metu Kunigų seminariją paleidus, 1915-1918 metais poetas apsigyveno Krekenavoje pas vietos kleboną Kazimierą Kazlauską.

Čia, nevarginamas administracinių ir pedagoginių pareigų, Maironis tarsi atgimė. Gražios apylinkės, nuoširdūs žmonės ir geros sąlygos erdvioje klebonijoje atpalaidavo kūrybines galias. Tai buvo naujas, našus poeto kūrybos periodas. Krekenavos apylinkių grožis bus davęs impulsą sukurti eilėraštį „Nevėžis per karą“. Poetas su Krekenavos klebonu, jo šeimininke Apolonija Petkaite ir savo seserimi Marcele važinėdavo arkliais į Upytę, iš žmonių pasakojimų poetas parašė baladę „Čičinskas“.

Krekenavoje Maironis parašė tris paskutines poemos „Mūsų vargai“ dalis. Panevėžio vyskupijos kurijos archyve aptiktas šios poemos rankraščio dalis. Unikalų radinį archyvuose atsitiktinai aptiko Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, ieškojęs vertingų dokumentų skaitmeninei Panevėžio istorijos bibliotekai.

Vasaromis poetas mėgdavo kurti Varnakalnyje ant stataus Linkuvos upės skardžio. Maironio gerbėjai, pastebėję jo mėgstamą vietą, sukalė patogų suolelį atsisėsti. Poetas netikėtai jį radęs, užrašė tokį posmelį:

Kas tą vietelę aplankys,
Tai rankai ačiū pasakys,
Kuri suolelį tašė, kalė,
Čia taip malonu ir ramu.
Pripildo paukščiai čiulbimu
Tą žalią be pastogės salę...

 Šaltiniai:

Maironis / Vanda Zaborskaitė. - 2-as leid. - Vilnius : Vaga, 1987. - 438, [1] p. 322-323, 361.
Literatūra ir kalba. [T.] 21: Maironis / vyr. redaktorius J. Lankutis. - 1990. - 765, [1] p.
Ką mena Krekenavos bažnyčios šventorius? / Vincas Steponavičius // XXI amžius. - 2005, vas. 9, p. 5.

Informaciją parengė Vidmanta Trečiokienė